Knygą į rankas imame norėdami atitrūkti nuo kasdienybės, panirti į fantazijų pasaulį ar išmokti naujų dalykų, tobulėti dvasiškai. Tačiau dažniau skaityti verta ir tiems, kuriems šis užsiėmimas svetimas, nes knygos naudingos ne tik asmenybės lavinimui, bet ir fizinei bei emocinei sveikatai.

 Pastaruoju metu vis daugiau laiko atima socialiniai tinklai ir naujienų portalai, o gaunamos žinios tampa itin fragmentuotos. Prie tokios dinamikos pripratęs šiuolaikinis žmogus vis sunkiau išlaiko dėmesį, pavyzdžiui, nelabai sugeba skirti visą vakarą skaitymui, nepasitikrindamas žinučių ar naujienų telefone.

 Virtualaus pasaulio mados dažnai formą iškelia aukščiau už turinį, todėl knygos kartais tampa interjero dekoracijomis ar viešai publikuojamų nuotraukų puošmenomis. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi įamžintomis akimirkomis su knyga prie baseino, skaitiniu prie rytinio kavos puodelio ar reportažais iš knygų mugių. Tačiau krūvos leidinių dažnai taip ir laukia, kol bus ne tik perversti ar nufotografuoti, bet ir perskaityti. Pats laikas tam prisiruošti, nes skaitymas turi daug daugiau naudos, nei manome.

 Kokybiška literatūra padeda užmiršti kasdienius rūpesčius, gerokai sumažinti stresą, didina gebėjimą susikaupti. Be to, tai puiki proto mankšta, padedanti išvengti Alzheimerio ligos ir demencijos vyresniame amžiuje. Taigi prisiminti šį pomėgį ir skaityti daugiau grožinių kūrinių verta ne tik dėl patiriamo malonumo, bet ir norint būti fiziškai bei dvasiškai sveikiems, empatiškiems, turėti sėkmingą karjerą ir asmeninį gyvenimą. Tad kokia yra konkreti skaitymo nauda?

  1. Padeda geriau suprasti aplinkinius

Pastebėta, kad dažnai grožinę literatūrą skaitantys žmonės geriau supranta kitus, išsiskiria didesne empatija – lengviau įsijaučia į kito jausmus ir požiūrį. Skaitydami įsivaizduojame istorijas, o vaizduotė suaktyvina smegenų dalis, atsakingas už geresnį aplinkinių supratimą ir gebėjimą pažvelgti į pasaulį nauju kampu, iš kito žmogaus ar grupės pozicijos.

Mokslininkai netgi aiškinosi, ar „Hario Poterio“ knygų serija gali pagerinti mokinių požiūrį į visuomenėje stigmatizuojamas grupes. Eksperimento metu dalyviai skaitė šios knygos ištraukas apie diskriminaciją. Skaitydami jie kardinaliai pakeitė savo požiūrį į įvairias atskirtį patiriančias grupes: nuo imigrantų iki homoseksualių asmenų. Tyrėjai pabrėžia, kad tokį rezultatą lėmė įsijautimas į aprašomų asmenų poziciją.

Gebėjimas perskaityti kitų žmonių mintis ir jausmus, nujausti psichinę būseną yra svarbiausias empatijos elementas, padedantis kurti darnius socialinius ryšius. Skaitymas apie įvairiausius žmones bei jų patirtį padeda vaikams ir suaugusiesiems jautriau reaguoti į asmenis iš pačių įvairiausių socialinių sluoksnių.

  1. Lavina intelektą

Skaityti naudinga nuo ankstyvos vaikystės. 2014 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių geresnius skaitymo įgūdžius, intelekto testo rezultatai buvo aukštesni nei tų, kurių skaitymo gebėjimai silpnesni.

Tyrimo vadovas Stuartas J. Ritchie mano, kad į šiuos rezultatus ypač turėtų atkreipti dėmesį pedagogai, edukologai. Mokslininkas pabrėžia, kad vaikai, kurie nesulaukia pakankamai pagalbos ir dėmesio mokydamiesi skaityti, gali prarasti ir kitus skaitymo teikiamus pranašumus vėlesniame amžiuje. Žinoma, geriausia priemonė užkrėsti vaiką skaitymu – patiems tai daryti namie ar kelionėje. Kuo dažniau vaikas matys skaitančius tėvus, tuo didesnė tikimybė, kad pradės juos kopijuoti. Ikimokyklinio amžiaus vaikams svarbu skaityti garsiai. Na, o pradinukams, kurie mokosi savarankiškai skaityti, reikia skirti pakankamai laiko ir dėmesio skaitymo įgūdžiams įtvirtinti.

  1. Gerina smegenų veiklą

Vašingtono universiteto mokslininkai, ištyrę grožinės literatūros skaitytojų smegenis, pamatė, kad skaitymas stipriai stimuliuoja regos, klausos, judesio ir skonio centrus – smegenys į kūrinio siužetą reaguoja taip pat, kaip reaguotų į įvykį realybėje.

Emorio universiteto tyrėjai atliko kitą tyrimą, norėdami išsiaiškinti ilgalaikį ir trumpalaikį romanų skaitymo poveikį smegenų jungtims. Eksperimento metu dalyviai devynias dienas iš eilės skaitė Roberto Harriso knygą „Pompėja“. Pirmas penkias dienas dalyvių smegenys buvo skenuojamos rytais, pailsėjus. Tada jiems buvo pateikta užduotis devynias dienas skaityti po vieną knygos skyrių (maždaug po 30 psl.). Skaityti paprašyta vakarais, o smegenys ir toliau buvo tiriamos rytais. Kad patikrintų, ar dalyvis tikrai skaitė, tyrėjai jam užduodavo klausimų apie turinį. Paskui dar penkias dienas smegenys buvo tiriamos rytais, kai dalyviai jau nebeskaitė.

Tyrimas atskleidė, kad įsijautimas į romaną pagerina smegenų sąveikas ir funkcionalumą. Skaitymas leido įsijausti į kito žmogaus vaidmenį ir išlaisvinti vaizduotę. Panašiai kaip vizualizacijos, padedančios sportininkams įtvirtinti konkrečius judesius. Tyrėjai pastebi, kad pokyčiai smegenyse lieka ir praėjus kelioms dienoms po skaitymo. Tai rodo, kad romanas išties gali padėti įsikūnyti į herojus. „Nors žinojome, kad puikiai parašytos istorijos leidžia pasijusti kito žmogaus vietoje, tyrimas atskleidė, kad tai vyksta ne tik emociniu, bet ir biologiniu lygiu“, – teigia neuromokslininkas Gregory Bernsas.

  1. Ugdo iškalbą ir didina pasitikėjimą savimi

Skaitymas gali keisti ne tik požiūrį, nuostatas, stengiantis panašėti į mylimus herojus, bet ir praturtinti žodyną. Kuo daugiau skaitote, tuo daugiau žodžių atsiranda jūsų akiratyje. Kuo dažniau naujų žodžių sutinkate, tuo didesnė tikimybė, kad natūraliai perkelsite juos ir į kasdienę kalbą. Gera iškalba ir gausus žodynas ne tik didina pasitikėjimą savimi, bet ir gali praversti profesinėje veikloje.

Apsiskaitę, iškalbūs ir daug žinių įvairiomis temomis sukaupę darbuotojai turi didesnę tikimybę būti paaukštinti. Dažniausiai karjeros laiptais tokie žmonės kyla greičiau nei skurdesnį žodyną ir menką literatūros, mokslinių naujienų ar pasaulinių įvykių supratimą turintys kolegos. Be to, skaitymas yra itin veiksmingas būdas išmokti naujų kalbų, nes negimtakalbiai gali greitai suprasti skirtingus žodžius pagal kontekstą. Tai padeda greičiau pradėti laisvai kalbėti ir rašyti užsienio kalba.

Be to, skaitymas leidžia jaustis labiau užtikrintai. Vieno eksperimento metu studentų paprašyta paskaityti trumpą grožinio kūrinio ištrauką arba negrožinę esė, po kurios buvo vertinamas jų emocinio užtikrintumo bei stabilumo poreikis. Nustatyta, kad skaičiusieji grožinį kūrinį jautė mažesnį norą pašalinti dviprasmiškumą ir padaryti konkrečias, nebūtinai racionalias išvadas. Tyrėjai pastebi, kad tokius rezultatus veikia skaitymo stiprinamas kūrybiškumas ir gebėjimas apdoroti informaciją.

  1. Mažina demencijos ir Alzheimerio ligų riziką

Skaitymas sustiprina ryšius smegenyse ir gerina jų veiklą. Apskaičiuota, kad skaitančių ir kitų intelektualių pomėgių turinčių suaugusiųjų kognityviniai gebėjimai silpsta 32 proc. lėčiau, palyginti su tais, kurie proto nelavina (tyrime dalyvavo 294 žmonės, kurių vidutinė gyvenimo trukmė – 89 metai. Pats tyrimas vykdytas likus maždaug šešeriems metams iki mirties). Protinės veiklos vengę dalyviai silpo daug sparčiau – kognityvinius įgūdžius prarado net 48 proc. greičiau. Po mirties ištyrus dalyvių smegenis paaiškėjo, kad tie, kurie daug skaitė, rašė ar užsiėmė kita protą aktyvinančia veikla jaunystėje ir vyresniame amžiuje, turėjo mažiau fizinių demencijos požymių.

Reguliariai skaitantys ar protinius žaidimus žaidžiantys, galvosūkius sprendžiantys vyresnio amžiaus asmenys perpus mažiau rizikuoja susirgti Alzheimerio liga ar demencija. Ištirta, kad daug skaitančių žmonių smegenų žievė (už mąstymą atsakinga dalis) dažnai būna storesnė, todėl ir atsparesnė pažeidimams bei traumoms.

  1. Stiprina motyvaciją siekti tikslų

Skaitymas apie drąsius, ryžtingus herojus motyvuoja ir pačius siekti tikslų, įkvepia įgyvendinti planus, tobulėti, drąsiau veikti. Įprotis skaityti taip pat padeda lengviau susikaupti. Šiais laikais, kai gebėjimas išlaikyti dėmesį sparčiai silpsta ir esame įpratę vienu metu daryti daug dalykų, kai skubėjimas ir blaškymasis didina streso lygį ir mažina produktyvumą, skaitymas tampa ypač aktualus.

Skaitant visas dėmesys nukreipiamas į istoriją, o aplinkinis pasaulis pamirštamas. Todėl rekomenduojama ryte prieš darbą (ar pakeliui, jei važiuojate viešuoju transportu) 15–20 minučių skirti skaitymui – šis įprotis padės išlaikyti dėmesį ir darbe. Be to, kaip teigia mokslininkas Keithas Oatley, grožinė literatūra padeda susitapatinti su skirtingais veikėjais ir geriau suvokti savo socialinę patirtį realiame gyvenime taip, kaip kompiuterinės simuliacijos padeda išmokti valdyti lėktuvą ar prognozuoti orus. Taigi skaitymas – savotiška sėkmingo tikslų siekimo treniruotė.

  1. Mažina stresą

Apskaičiuota, kad vos šešių minučių skaitymas gali sumažinti streso lygį net iki 60 procentų. Sasekso universiteto tyrimas atskleidė, kad skaitymas yra efektyviausias būdas įveikti stresą, veiksmingesnis už muzikos klausymą ir pasivaikščiojimą. Per šešias minutes skaitymo tyloje tyrimo dalyvių širdies ritmas sulėtėjo, o raumenų įtampa sumažėjo net 68 procentais. Psichologų teigimu, skaitymas yra toks veiksmingas, nes protas susikoncentruoja į turinį ir padeda atsitraukti nuo realybės bei atsipalaiduoti. Nuolatiniai skaitytojai taip pat geriau miega, labiau pasitiki savimi ir rečiau serga depresija nei tie, kurie neskaito.

Pasak tyrimo vadovo dr. Davido Lewiso, kad ir kokias knygas skaitome, įsitraukimas į siužetą padeda pabėgti nuo kasdienių rūpesčių, įtampos ir pasinerti į fantazijų pasaulį. Tai ne tik būdas prasiblaškyti, bet ir aktyvus vaizduotės įtraukimas. Spausdintas žodis didina kūrybiškumą ir pakeičia sąmonės būseną.

  1. Didina laimės jausmą

Skaitymas suteikia laimės ir gerina gyvenimo kokybę. Tuo įsitikinę net 75 proc. Jungtinėje Karalystėje atliktos apklausos dalyvių. Taip pat nustatyta, kad reguliariai skaitantys žmonės yra labiau patenkinti gyvenimu, laimingesni ir jaučia savo veiklos prasmę.

San Fransisko universiteto mokslininkai nustatė, kad dalykų, orientuotų į potyrius (knygos, sporto inventorius, vaizdo žaidimai, muzikos instrumentai ir pan.) įsigijimas suteikia beveik tiek pat laimės, kiek pinigų leidimas kitokiai patirčiai (kelionėms, koncertams, vakarienėms, pramogoms). Abi šios sritys didina gerovės jausmą, tačiau skirtingais būdais. Gyvenimo potyriai stiprina priklausymo ir bendrystės su kitais žmonėmis jausmą, o patirtį kuriantys produktai stiprina jau turimus ir padeda lavinti naujus įgūdžius. Taip patenkinamas kompetencijos poreikis.

  1. Ilgina gyvenimo trukmę

Reguliarus knygų skaitymas ne tik padeda išlaikyti jaunas ir funkcionalias smegenis, likti šviesaus proto iki gilios senatvės, bet ir gali pailginti gyvenimo trukmę iki dvejų metų. Mokslininkai ištyrė, kad tie, kurie skaitė bent pusvalandį per dieną, gyveno dvejus metus ilgiau nei tie, kurie knygų neskaitė. Jeilio universiteto tyrėjai išsiaiškino, kad suaugusieji, kurie teigė skaitantys daugiau nei 3,5 valandos per savaitę, per 12 metų stebėjimo mirė 23 proc. rečiau nei neskaitantys knygų.

  1. Gerina miego kokybę

Skaitymas ekranuose ir ryški šviesa vakare gali trukdyti užmigti, tačiau popierinės knygos – puiki vakaro rutinos dalis, padedanti nusiteikti poilsiui. Majo klinikos tyrėjai pabrėžia, kad spausdintinės knygos skaitymas gali palengvinti perėjimą iš budrumo į ramybės būseną ir kokybiškai pailsėti.

Jums gali būti įdomu

Parašykite atsiliepimą