Naujas numeris

10 tingėjimo priežasčių

Visi retkarčiais patenkame į situaciją, kai reikėtų ką nors daryti, bet nėra jokio noro. Ryte norisi dar pagulėti lovoje, duoti pažadai lieka neištesėti o pagalvojus apie darbą kyla šleikštulys. Kaip atsikratyti sąžinės priekaištų ir išbristi iš tingulio pelkės?

Pradžia visuomet panaši: neatsakyti laiškai, kūrybinis blokas, reguliarios mankštos atidėliojimas ir pažadas pradėti sportuoti nuo pirmadienio. Visa tai lydi graužatis ir žodžiai: „nedrįstu“, „neprisiverčiu“, „tempiu gumą“, „atidėlioju iki paskutinės akimirkos“, „neturiu jėgų“, „tingiu“. Kokie psichologiniai motyvai slypi po šiais negražiais vertinimais? Rusų psichoterapeutas Vladimiras Levis išskiria keletą tingėjimo tipų ir priežasčių.

  1. Priešinimasis reikalavimams

Galbūt vienas iš jūsų tėvų buvo darboholikas ir jūs prisiekėte nebūti kaip jis. Galbūt išmokote sabotuoti paliepimus. Taip, iš tiesų kai kurie žmonės vaikystėje buvo verčiami daryti daug dalykų, kurie jiems buvo ne prie širdies, pavyzdžiui, sportuoti, kai norėjosi užsiimti menu. Arba, atvirkščiai, groti smuiku, kai norėjosi žaisti futbolą. Kai kas buvo verčiamas dirbti sode ar statybose, nors prigimtis šaukte šaukė studijuoti istoriją ir rašyti eiles. O kur dar namų pareigos! Ir štai nuo tam tikro momento viduje kiekvienam „tu privalai“ vidinis maištininkas išmoko pasyviai priešintis. Tokie žmonės įprato nesiginčyti, žadėti „tuoj padarysiu“, bet paslapčia sabotuoti. „Išnešk šiukšles!“ – liepdavo mama. „Gerai“, – atsakydavote ir… toliau žaisdavote kompiuteriu. Praėjo vaikystė, baigėsi paauglystė. Ir štai dabar jūs – šeimos vyras – darote lygiai tą patį, matydamas neišneštas šiukšles. „Reikia“, – sakote sau po begalinių žmonos priminimų. „Špyga tau“, – šnabžda vidinis maištininkas ir… jūs toliau nieko nedarote. Jus vadina tinginiu. Bet esmė slypi ne čia. Tiesiog vyksta vidinis maištas prieš reikliąją savo paties sielos dalį ir jis gali tęstis visą gyvenimą!

Ką daryti? Suvokite savo maištą ir, užuot smerkę, pagerbkite savo vidinės laisvės siekį. Neblogas variantas nustoti reikalauti, o kreiptis į pasąmonę, mintyse atliekant savitaigą. Ji pradedama monotonišku tonu su vizualizacija: „Aš galiu išnešti šiukšles… Aš matau save nešantį šiukšles… Aš jau išnešu šiukšles…. Aš noriu išnešti šiukšles.“ Po kiekvienos frazės intonacija vis labiau tvirtėja. Paskui staigiai atsipalaiduojama – su iškvėpimu galva visiškai ištuštinama nuo minčių, kad pasąmonė galėtų pradėti veikti. Ir ji ima veikti!


Straipsnio tęsinį skaitykite “Psichologija Tau” rugsėjo spalio numeryje.

Jums gali būti įdomu

Komentuoti