UA-99588513-1 10 žvėriškų va(l)dovo triukų - Psichologija Tau

Žvelgiantiems giliau

Bendravimo mokykla, Pažink save

10 žvėriškų va(l)dovo triukų

Galvojant apie savo darbą arba verslą bei politiką kyla minčių apie įtaką darančius žmones: vieni nori tokie tapti, kiti – sustiprinti turimą autoritetą, treti – nebepasiduoti spaudimui. Jei manote, kad autoritetingieji vadovai, galingieji valdovai ir kiti ryškūs lyderiai išsiskiria ypatingomis asmeninėmis savybėmis, kurios ir nulemia tokią jų poziciją, klystate. Tiesa ta, kad stipriausieji tiesiog geriausiai moka pasiremti pirmykštėmis, prigimtinėmis aukštesnės padėties grupėje išlaikymo taisyklėmis, kurios vienodai galioja ir žmonių, ir gyvūnų pasaulyje. Zoopsichologai, biosociologai ir socialiniai psichologai apie tai pateikia daugybę įrodymų, o anglų psichologas Desmondas Morrisas atskleidžia dešimt pagrindinių va(l)dovo galios užtikrinimo triukų.

  1. Valdžios simboliai

Lyderio kūnas prižiūrėtas, atletiškas, raumenys atpalaiduoti. Įtampos, neryžtingumo, abejonės, nuovargio ar nerimo nepastebėsite net ir netikėčiausiose situacijose. Savo apranga ir įvaizdžio detalėmis jis rodo, kad savo socialinėje grupėje yra tas, kuris ne tik nieko nestokoja, bet ir lenkia daugumą. Ar galėtumėte įsivaizduoti, kad koks nušiuręs liūtas vadovautų būriui, tirštai apsuptas gentainių? Net animaciniuose filmuose liūtų vadas yra didžiausias, dailiausias, išdidžiausias. Jis nuo aukštos uolos apžvelgęs gentainius dalijasi išmintimi ir duoda nurodymus. Taigi ir žmonių lyderiai panašiai demonstruoja pranašumą. Tam pasitelkiami dideli automobiliai, vilos, nuosavi lėktuvai ir jachtos, taip pat darbo krėslai aukštomis atkaltėmis, masyvūs darbo stalai, didžiulis darbo kabinetas su prieškambariu ir sekretore arba asmens sargybiniu. Kad atrodytų galingesni, lyderiai kalba nuo paaukštintos scenos, kartais pasitelkia į pagalbą mantiją, skrybėlę arba aukštą vėliavą užnugaryje. Autoritetingas va(l)dovas turi padėjėjų, kurie nuolankiai patarnauja: atneša žirkles juostai perkirpti per renginio atidarymą, paduoda rašiklį ir atverčia sutarties puslapį, kuriame reikia pasirašyti, akylai prižiūri, kad garso ir kita technika veiktų sklandžiai. Tai daroma miniai matant, kad nekiltų neaiškumų, kaip turi elgtis kiekvienas žemiau esantis. Tuo metu lyderis ramiais ir atsipalaidavusiais arba tvirtais ir tikslingais gestais bei žvilgsniu kalba ne vien žodžiais. Ir mes nuo pat tų laikų, kai žmonija neturėjo išlavintos kalbos, tikime tuo, ką matome, o ne tuo, ką girdime.

  1. Aktyvus grasinimas

Gyvūnų pasaulyje, susvyravus gaujos vado autoritetui, privalu taip įspūdingai pagrasinti, kad pačių grasinimų išpildyti nebebūtų reikalo. Šitaip susigrąžinama galia. Žmonės, tapę aukščiausio statuso lyderiais, elgiasi dar įdomiau – pagrasina, kad pagrasins, jog imsis priemonių. Po tokio elgesio dažniausiai jokių realių veiksmų imtis nebereikia. Tėvas duoda pastabą vaikui, kad toks elgesys jam pradeda nepatikti, o vadovas pareiškia, jog padėtis netenkina, todėl reikės pagalvoti, kokių priemonių imtis. Jei statusui atkurti to nepakanka, lyderis panaudoja priekaištą arba simbolinę bausmę, ir valdžia atkuriama. Galingiausieji ir tvirčiausias pozicijas turintys lyderiai grasina ne tada, kai iškyla būtinybė, bet profilaktiškai: nelauktais patikrinimais, pamokslavimu, nuolatiniais įsakymais ir nurodymais. Jie sukuria sąlygas būti matomi tada, kai išorinės aplinkybės nekelia grėsmės autoritetui ir kovos iš tikrųjų nereikia. Gudru ir saugu!

  1. Fiziniai veiksmai

Jei grasinimai neveiksmingi, tenka pulti. Pasirinkimo nėra: arba pats žvelgi nuo viršūnės, arba iš apačios dėbsai į kitą ten, viršuje. Deja, bet koks puolimas, net ir sėkmingas, yra susijęs su netektimis ir gresia autoriteto susilpnėjimu. Todėl puolimui geriausia panaudoti ką nors kitą. Pavyzdžiui, liūtas gali pasinaudoti patelės pagalba, imtis medžioti tik jau nuvargintą, sužeistą grobį ir jį efektingai sudoroti (bet dažniausiai jis tik ramiai laukia, kada patelė jam pristatys maistą). Žmonės elgiasi taip pat. Biuruose kovai pasitelkiami pavaldiniai ir mažiau mėgstami grupių vadovai, ypač tie, kurie galėtų tam tikrose situacijose reikšti konkurenciją pačiam lyderiui. Jiems nurodoma imtis veiksmų, kartu permetant atsakomybę už visas pasekmes dėl klaidų ir nuostolių. Jei nepavyksta tinkamai išspręsti situacijos, toks elgesys svarstomas etikos ir kitokiose komisijose, žmonės atleidžiami iš pareigų ir panašiai. Jie paaukojami, bet pavedimus davusio lyderio autoritetui žala nepadaroma. Tikslas pasiektas! Valstybės mastu irgi veikiama panašiai. Iškilus fizinei grėsmei gali būti pasitelkta policija ar kariuomenė, o daliai jų persimetus į priešininkų gretas ir pralaimėjus tenka turėti reikalų su karo tribunolu. Aukščiausiam lyderiui norint išsaugoti valdžią, svarbiausia bet kokiomis priemonėmis išvengti dalyvavimo tiesioginiame konflikte.

  1. Gudrūs intelektualiniai žaidimai

Jei lyderiui iššūkis metamas protu, šis privalo skubiai pergudrauti priešininką. Svarbiausia – nejausti skrupulų, veikti ryžtingai, priimti sprendimus, tuoj pat paskirti juos vykdyti ir… pamiršti tokius dalykus kaip sąžiningumas ir teisingumas. Svarbu ne tai, ką darai, o kaip darai. Prisiminkime – dažniausiai patikime tuo, kas akivaizdu. Poza ir elgesys nuspalvina kalbos turinį ir paveikia žodžių interpretavimą. Juk nuo mažens esame mokomi žiūrėti į tai, ką žmogus daro, o ne ką sako, ir tuo tikėti. Stebėdami tvirtą poziciją demonstruojantį asmenį, girdime jo užtikrintą toną ir vertiname greitą bei drąsią reakciją, pasąmoningai nusprendžiame, kad tokiu žmogumi galima pasitikėti, nes kitais jis pasirūpins taip pat nepriekaištingai, kaip pats savimi. O kam daugiau reikalingas vadas?! Kaip pastebi D. Morrisas, tas, kuris teisingai daro neteisingus dalykus, pasieks daugiau nei tas, kuris neteisingai daro teisingus.

  1. Greita reakcija kilus konfliktui

Kai grupėje kyla kivirčų, lyderis privalo įsikišti ir sparčiai nuslopinti nesutarimus. Net jei jo paties nei tiesiogiai, nei netiesiogiai ginčai ir konfliktai nepaveiktų, sėkmingas įsikišimas visada suteikia progą parodyti, kieno rankose galia. Vidiniai konfliktai gali būti net skatinami, kad nereikėtų pačiam sudaryti sąlygų imtis grasinimų ir nuobaudų. Strategija „skaldyk ir valdyk“ veikia tūkstantmečius, nors greičiausiai kiekvienas žinome, ką ji reiškia, dažniausiai bent teoriškai tokiam elgesiui nepritariame ir šitaip manipuliuojančiais žmonėmis bjaurimės.

  1. Gyvųjų kliūčių statymas

Iš tiesų lyderiai negyvena ramiai, nes jiems į nugarą alsuoja daugybė jaunesnių, stipresnių, gudresnių, įžvalgesnių konkurentų. Senas posakis byloja, kad draugą reikia laikyti arti savęs, o priešą dar arčiau. Taip ir elgiasi stiprūs lyderiai. Jie supranta, kad slopinami ir gąsdinami pavaldiniai gali netekti kantrybės. Gabiausieji jų gali įkvėpti daugumą pasipriešinti, o tai gresia realiu pozicijos praradimu. Išties protingas sprendimas – didžiausiems konkurentams suteikti privilegijų, kad jie jaustųsi skolingi ir kartu turėtų veiksmų laisvę, leidžiančią mėgautis įtaka ir pagarba tarp silpnesnių narių. Aukščiausias lyderis laimi dvigubai: gauna daugiau informacijos apie konkurentų ketinimus bei potencialą ir iškilus reikalui juos pasiunčia į pirmąsias kovos gretas nesusitepęs rankų. Tikriausiai kiekvienas esame girdėję apie vieną kitą įmonės vadovą, kuris yra malonus ir teisingas su žmonėmis, o jo pavaduotojai ir skyrių vadovai – tikri monstrai. Tik patekti pasikalbėti su tuo generaliniu direktoriumi labai sudėtinga. Spėkite, kodėl… Bet prieš tai prisiminkite, kas priėmė tuos niekdarius į darbą ir kam jų elgesys metų metais tinka. Lyderio prielankumu skatinami nelabai pavojingi konkurentai, bet jei jų pozicija grupėje tampa pernelyg stipri, tuomet jie kompromituojami. Būtent todėl organizacijose, valstybės įstaigose, partijose retsykiais nuskamba skandalai, kai ilgus metus, regis, sutartinai veikę partneriai ima vienas kitą uiti. Atsižvelgiant į situaciją, pralaimėjusi pusė patiria finansinių nuostolių arba visiškai pašalinama iš vadinamojo žaidimo. Tai ilgam atgraso silpnesniuosius nuo bandymo lygiuotis į lyderį arba pretenduoti į jo vietą.

  1. Silpniausiųjų globos demonstravimas

Jei per televizorių ar gamtoje teko matyti, kaip liūtų jaunikliai repečkojasi tėvui ant sprando, tąso už ūsų ir kandžioja nosį, o šis leidžiasi, nebus sunku suprasti, kodėl lyderiai mielai pozuoja miniai keldami vaikus ant rankų bei per pečius apkabindami senukus. Ir gyvūnų, ir žmonių pasaulyje tikslas bei efektas tas pats – sukurti grupės narių pasitikėjimą lyderiu. Jei galingasis neskriaudžia grupės silpniausiųjų, prieš kuriuos pasipuikuoti galia būtų vieni niekai, visi gali būti ramūs – sprendimai patikimose rankose. Žmonės mano, kad lyderis norės, sugebės ir apgins juos nuo bet kokių negandų, kai mato, kaip jis viešai elgiasi su paprastais žmonėmis. Beje, liūtas leidžiasi liūtukų murkdomas tik kurį laiką, vėliau juos tiesiog nusipurto. Taip pat ir pozuotojai, nuleidę vaikus ant žemės ir nusisukę nuo senukų, nustoja šypsojęsi ir rūpinasi pirmiausia savo gerove. Tokia jau mūsų prigimtis.

  1. Tvirta pozicija

Tikime, kad lyderis sprendžia, kas turi būti daroma. Gamtoje tai akivaizdžiai matoma. Jei genties vadas keliauja, su juo keliauja gentis. Jei jis ilsisi, gali ilsėtis ir kiti. Sprendžia jis. Šiuo atveju žmonių pasaulyje viskas sudėtingiau. Tačiau tikėjimas, kad viską sprendžia ir turi spręsti vadas, yra išlikęs. Mes tikimės, kad lyderis turės reikšmingų idėjų. Deja, besirūpindamas įvaizdžiu ir statuso išlaikymu, dažnas lyderis iš tiesų neturi kada giliai analizuoti situacijų ir planuoti veiksmų. Tad taiko paprastą triuką – įvardija, ką nuveikė grupė, ir prisiima už tai nuopelnus. Be to, nuolat reikalauja naujų krypčių ir sėkmės ataskaitų. Dėstydamas tvirtus įsitikinimus vienoje, dažniausiai sėkmingiausioje srityje, lyderis sudaro įspūdį, kad taip pat užtikrintai išmano ir kitas sritis. Be to, kad visas galėtų paversti sėkmingomis, jam tereikia į jas susitelkti.

  1. Šypsena mainais už paramą

Kai vilkas eina per pavaldinių teritoriją, jis žengia draugiškai, nevengia stabtelėti ir leisti vienam kitam jį apuostyti. Tačiau per daug prisiartinusiam artimos aplinkos individui parodo dantis. Taip pat daro ir žmonių lyderiai. Jie šypsosi iš televizoriaus ekranų ir žurnalų, būna mieli dideliuose renginiuose ir malonūs per ataskaitinius susirinkimus, kai patys pristato organizacijos rezultatus. Autoritetą sustiprina viešos padėkos ir apdovanojimai, kuriuos jie teikia ceremoningai ir tam negaili laiko. Šypsena ir dėmesys miniai reiškia: „Galite manimi pasikliauti, aš nepavojingas, aš gerai nusitekęs, jūs man patinkate.“ Šio triuko dermė su pirmiau aprašytaisiais leidžia lyderiui gauti didesnį grupės narių moralinį palaikymą arba bent apsunkinti konkurentų pastangas atskleisti lyderio klaidas ir trūkumus. Žmonių lyderiai nustoja šypsotis, vos nusisukę nuo kamerų ar uždarę salių, kuriose šurmuliuoja gausus žemesniojo sluoksnio būrys, duris. Na, o artimoje aplinkoje lyderiui, kaip vilkų gaujos vadui, būtų neprotinga siųsti žinutes apie perdėtą draugiškumą ir visišką nepavojingumą. Tai gali baigtis abejojimu jo autoritetu arba net nuvertimu.

10. Nugalėtas priešas

Prisiminkite, kaip įspūdingai atrodo beždžionių vadas, kuris kumščiais daužydamasis į krūtinę veržiasi į būrio priekį ir puola priešą. Žinoma, rizika didelė. Tačiau pergalės atveju grupės nariai ilgai prisimins žygdarbį ir autoritetą išlaikyti bus lengva. Tarkime, jūsų suaugusi pusseserė jaučiasi dėkinga ir priskiria daug gerų, bet vargu ar tikrai būdingų savybių jūsų tėčiui, kuris ją vaikystėje išgelbėjo nuo gyvatės įkandimo, sučiupdamas šliužą plikomis rankomis. Triuku naudojasi ir įmonių vadovai, kurie padeda susidoroti su užgriuvusiais kontrolės įstaigų patikrinimais arba neleidžia parduoti įmonės ir išgelbėja dešimtis darbuotojų nuo darbo praradimo.

 

Jei manote, kad išvardytas gudrybes naudoja tik piktybiški manipuliatoriai ir despotai, stebėkite savo vadovus, bendradarbius, save ir namiškius. Netruksite suvokti, kad dažniau ar rečiau juos naudoja visi vadovai ir lyderių savybėmis apdovanoti asmenys. Na, o mes visi turime keletą pasirinkimo galimybių: mokytis lyderio elgsenos patys, iššifravę greta veikiančių lyderių motyvus nustoti jais aklai pasikliauti arba tiesiog su susižavėjimu žvelgti į tokį nuostabų žmonių ir gyvūnų pasaulį.

Komentuoti