Žvelgiantiems giliau

Naujas numeris

4 Gyvenimo epochos – kur esate jūs?

Vaikystėje būname naivuoliai optimistai, tikintys laiminga pabaiga, tačiau toks požiūris nesitęsia amžinai. Anksčiau ar vėliau pasaulis nuvilia, tačiau mums tai išeina į naudą.

Žmogus turi labai įdomią savybę – jis mano, kad visą gyvenimą išlieka tas pats asmuo, nors jo pasaulėžiūra po truputį keičiasi. Ir jai pasikeitus jis pamiršta, kad šis požiūris buvo kitoks. Žmonės periodiškai virsta pesimistais, o po kelerių metų vėl įgyja optimizmo. Žinoma, pasakysite, kad tai susiję su įvykiais: pralošus loterijoje, nuotaika negali nebūti pesimistiška, o laimėjus negali nepakilti. Be to, dauguma mano, kad tai susiję su temperamentu: melancholikas ilgai nesidžiaugtų net didžiuliu aukso puodu, o sangvinikui pralaimėjimo liūdesys ilgai nesitęstų. Tačiau galbūt su amžiumi požiūris į ateitį dėsningai keičiasi?


Straipsnio tęsinį skaitykite naujausiame žurnalo numeryje

Komentuoti