Žvelgiantiems giliau

Naujas numeris

Jei Eglė žalčių karalienė būtų generalinė direktorė

Moterys vadovės – koks skirtumas tarp tobulos žurnalo viršelio herojės ir lietuviškos realybės?

 Jei internete įvesite raktažodžius „moterys vadovės“, jus užpils lyg ir motyvuoti, tačiau, mano akimis, per daug pompastiški sakiniai: „Lietuvos moterys šturmuoja valdžios viršūnes“, „moterys vadovės drąsiai žengia į darbo rinką“, „moterys vadovės moka geriau suburti komandą“ ir t. t. O jei prie šių antraščių pridėsime dažnai vartojamus būdvardžius „drąsi“, „veržli“, „veikli“, prieš akis iškils štai toks moters vadovės paveikslas: graži, liekna, ilgi žvilgantys plaukai, stilingi akinukai ir portfelis, nuostabaus kirpimo kostiumėlis, perlinė šypsena. Tobulas parkeris, tobula užrašų knygelė ir tobuli rezultatai. Nuo tokio vaizdo norisi užkaukti tarsi vilkui!

Tobuli žurnalų viršeliai su tobulų modelių nuotraukomis daugybei moterų sukėlė nevisavertiškumo kompleksą, paauglėms atėmė norą valgyti, gal net paskatino anoreksiją. Daug rašyta, daug kalbėta ir nemažai priemonių imtasi, kad šios pasekmės būtų sumažintos. Kai kurie žurnalai specialiai ieško netobulų modelių, apkūnesnių, žmogiškesnių, kad jos būtų panašesnės į realias moteris. Tačiau moterų vadovių tema kol kas „tobula“. Jos skaito ir save vertina pagal sukurtą tobulos vadovės įvaizdį: ji turi nuostabią šeimą, savaitgaliais spėja važinėtis dviračiais ar slidėmis, atrodo tobulai, jos vadovaujama įmonė klesti, o į ją žiūrėdami vyrai varvina seilę. Nė vienas žurnalas nerašo apie tokių moterų ligas, nepasitikėjimą savimi, jų vyrų pavydą, šeimos problemas, perdegimo sindromą ir kitokius, kartais net šokiruojančius, likimo posūkius.

Ar tikrai kiekviena vadovė yra kaip iš žurnalo viršelio? Ir kiek tokių tobulybių turime Lietuvoje?


Straipsnio tęsinį skaitykite naujausiame žurnalo “Psichologija Tau” numeryje.

Komentuoti