Naujas numeris

5 būdai skirtingoms kartoms lengviau susikalbėti

„Jie visiškai neturi atsakomybės jausmo. Kaip suprasti, negaliu dirbti iš namų penktadieniais? O mūsų laikais… Jie siaubingai išlepę! Kada tu susirasi normalų darbą?!“ Tokių ir panašių replikų esame girdėję ne vienas, o neretai ir patys pasakę ar bent pagalvoję. Ką daryti, kad būtų lengviau susikalbėti įvairaus amžiaus ir skirtingų kartų žmonėms?

  1. Pripažinkime ir gerbkime vertybinius skirtumus

Pagal praėjusio amžiaus pabaigoje išpopuliarėjusią kartų teoriją, kiekvieno iš mūsų vaikystės aplinkos įvykiai (ne tik vietiniai, bet ir pasauliniai) daro įtaką mūsų vertybių ir nuostatų formavimuisi. Dėl šių priežasčių, pavyzdžiui, kūdikių bumo kartos atstovai (gimę 1940–1960 m.) kur kas lengviau priima hierarchiją ir paklūsta taisyklėms nei X (gimę 1960–1980 m.) ar juo labiau Y (gimę 1980–1990 m.) kartos atstovai. Jei kūdikių bumo kartos atstovui gana lengva padaryti įspūdį savo titulais ir skambiomis pareigomis, X karta šiuos dalykus priims, tačiau turėsite savo veiksmais ir realia kompetencija patvirtinti, kad esate vertas savo titulų. Kūdikių bumo kartos atstovai linkę gyventi dėl darbo, X karta ieško pusiausvyros tarp darbo ir gyvenimo, o Y karta darbą laiko priemone asmeninio gyvenimo tikslams pasiekti. Lietuvoje aš Y kartą skiriu į ankstyvuosius (kai dar nebuvo ypatingų šiuolaikinių technologijų, kaip ir augant X kartai) ir vėlyvuosius (kai technologijos pradėjo rastis ir vėliau sparčiai tobulėti). Neretai svarstau, ar mes Lietuvoje apskritai turime grynuosius, tikruosius Y kartos atstovus – tokius, kokie jie suvokiami Vakaruose. Nes kai pasaulyje atsirado ši karta ir visos jos ypatumus lėmusios sąlygos, Lietuvoje dar buvo geležinė uždanga, šiek tiek kompiuterių ir vis dar jokio interneto. O vėliau, kai visa tai pas mus radosi, kai kurie autoriai šį laikotarpį jau priskiria kitai kartai – Z.


Straipsnio tęsinį skaitykite “Psichologija Tau” rugsėjo spalio numeryje.

Jums gali būti įdomu

Komentuoti