Jei norite geriau suprasti kitus, visų pirma turite suprasti save. Išmokite įsiklausyti į savo emocijas ir už išvysti jų slypinčias tiesas.
Ieškokite sąsajų
Kartais sunku suprasti savo emocijų kilmę. Atrodytų, turėtume būti ramūs, tačiau širdis daužosi it pašėlus. Tokiais atvejais naudinga savęs paklausti: „Kada paskutinį kartą panašiai jaučiausi ir kas tuo metu vyko?“ Tai padės suprasti, ar kilę jausmai atspindi realų įvykį, o galbūt tėra praeities įvykių palikimas. Pavyzdžiui, ruošdamasis pokalbiui dėl darbo puolate į paniką. Tai nėra šiai situacijai būdingas jausmas, vadinasi, jį galėjo sukelti praeities nesėkmės, kurios ir dabar jums kartina gyvenimą.
Sugretinkite jausmus su mintimis
Jei staiga tarsi iš dangaus užklumpa nepaaiškinamos emocijos, verta savęs paklausti: „Kokias mintis man sukelia ši situacija?“ Žmonėms dažnai kyla prieštaringi jausmai, todėl įsiklausyti į kiekvieną jų tampa sudėtinga – tarsi klausytumėte visų liudininkų teisme. Tik atsižvelgdamas į „įkalčius“ galėsite priimti teisingiausią sprendimą.
Įsiklausykite į savo kūną
Ką jis šiuo metu jums nori pasakyti? Sustojęs skrandis pakeliui į darbą gali signalizuoti patiriamą stresą, besidaužanti širdis išvydus draugą gali rodyti jūsų simpatijas jam ir t. t. Atsižvelgdamas į pojūčius ir už jų slypinčius jausmus galėsite suprasti tai, ką kartais protas nori nuo jūsų nuslėpti.
Pažvelkite kitų akimis
Jei jums sunku suprasti savo jausmus, paprašykite artimųjų nuomonės. Aplinkiniai gana taikliai įvardija kitų asmenų emocijas, ypač jeigu jie juos gerai pažįsta. Įžvalga iš šalies naudinga, nes kiti gali kartais pamatyti daugiau nei mes.
Stebėkite save
Kiekvieną dieną paklauskite savęs, kaip jaučiatės. Įvertinkite savo būseną nuo 1 iki 100 ir šį balą užrašykite „emocijų“ knygelėje. Šalia aprašykite įvykius, lėmusius jūsų jausmus. Tai ne tik padės pamatyti, kas jums dovanoja geriausias emocijas, bet ir leis išsilieti. Tyrimai rodo, kad jausmų ir minčių užrašymas padeda atsikratyti neigiamos įtampos.