Nesibaigiančios dovanų paieškos – rūpestis ir dėmesys artimiesiems ar paprasčiausias laiko švaistymas?

Nenumaldomai artėja dienos, kai aikštelėse prie prekybos centrų bus sunku surasti plyšelį automobiliui pastatyti, o visus artimuosius imsime skirstyti į laimės kūdikius, kuriems jau dovanas turime, ir tuos, kuriems nežinome, ką nupirkti. Per dieną naršydami po šimtus internetinių parduotuvių ir bandydami nugriebti paskutinius gerus pasiūlymus, vėl kaip pernai sau prisižadėsime kitąmet pradėti roges ruošti vasarą… Teta, dukterėčia, kolega, kaimynai, sena gera bičiulė, kirpėja – dovanų gavėjų sąrašas, rodos, neturi pabaigos… O jūsų namus vėl užgrius lavina mielų daiktų ir daikčiukų šiugždančiose blizgiose pakuotėse, kurių ne visada mums reikia ir ne visas spėjame išpakuoti…

Kodėl žmonės dovanoja dovanas? Nes tie, kam jas įteikiame, mums rūpi ir jaučiame pareigą juos nudžiuginti? Dovanų kultūra jau daugybę metų yra giliai įleidusi šaknis tiek mūsų galvose, tiek tradicijose.

Keitimasis dovanomis sukuria ir sustiprina emocinius ryšius tarp dovanotojo ir dovanos gavėjo. Virdžinijos, Britų Kolumbijos ir Harvardo universitetų (JAV) mokslininkai atliktame tyrime „Jei pinigai nepadaro jūsų laimingų, vadinasi, juos leidžiate netinkamai“ teigia, kad žmonės, išleisdami pačių uždirbtus pinigus kitų labui, jaučiasi laimingesni nei tie, kurie juos išleidžia savo poreikiams, nes dovanojimas aktyvina su atpildu ar apdovanojimu susijusias smegenų sritis.

Vokelis… po eglute

Finansų ir žmonių elgsenos ekspertai tikina, kad Kalėdų dovanų tradicijos turėtų pradėti nykti iš mūsų gyvenimo kaip visiškai neracionalus dalykas. Anot ekonomistų, grynieji pinigai kur kas geriau išpildytų dovanos gavėjo norus nei naujo dizaino kvepalų buteliukas ar kaklą erzinantis pūkuotas šalikas. Jei mums tikrai rūpi artimieji, pinigai yra pati geriausia dovana. Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos ekonomistai Tore’as Ellingsenas ir Magnusas Johannessonas savo moksliniame darbe „Įtartinas dosnumas“ (angl. Conspicuous Generosity) atskleidė priežastis, kodėl daug veiksmingesnės ir racionalesnės dovanos po eglute būtų vokeliai su grynaisiais pinigais. Pirma, jūsų išrinkta ir nupirkta dovana gavėjui gali būti visiškai nereikalinga ir nevertinama, o už pinigus jis galėtų nusipirkti tai, ko nori. Antra, dovanų ieškojimas suryja begalę jūsų laiko ir kitų išteklių.

Joelas Waldfogelas, Minesotos universiteto (JAV) taikomosios ekonomikos profesorius, apklausė daugybę dovanų gavėjų, kokią pinigų sumą jie paimtų vietoj gautos dovanos. Paaiškėjo, kad jiems priimtina pinigų suma būtų gerokai mažesnė nei dovanos vertė. Taigi akivaizdu, jog didžiulėje planetoje išleisdami milijardus dovanoms tiesiog juos išvaistome. Matyt, tokia yra sentimentų kaina.

Tad kodėl žmonės vengia dovanoti pinigus? Anot tų pačių Stokholmo ekonomistų, pinigai daugeliui sukelia nemalonių asociacijų. Kai tarp mūsų įsimaišo šlamančios kupiūros, rodos, kažkur išnyksta dėmesingumas, atidumas, rūpestis. Kai žinai, jog gali atverti ne tik piniginę, bet ir skirti savo laiko, širdis savaime prisipildo dosnumo ir gėrio.

Dovanos – tai signalas apie mūsų požiūrį į esančiuosius šalia mūsų. Tai lyg paaiškinimas, kodėl renkamės tai, kas kainuoja mums laiko, pastangų, stumdymosi eilėse ir eismo spūstyse, bėgiojimo ieškant konkrečios spalvos ar dydžio, skonio ar kvapo. Dovana – tai kaip lakmuso popierėlis, rodantis mūsų rūpinimąsi kitais.

Bonos universiteto (Vokietija) ekonomistas Sebastianas Kube’as kartu su kolegomis atliko tyrimą su darbuotojais, kuriuos vos pradėjus dirbti darbdaviai netikėjai apdovanojo: vienus – pinigais, kitus – tokios pat piniginės vertės dovanomis. Ir nors dovana pinigine išraiška buvo labiau pageidautina, nepiniginė dovana darbininkams pasirodė nuoširdesnis gerumo gestas. Pinigus gavusiųjų darbuotojų našumas mažai tepakito, o jų kolegų požiūris į darbą tapo pozityvesnis.

Dovana – daugiau nei tai, ką suvyniojame į blizgų popierių. Tai apsikeitimas intymumu, nes į kiekvieną dovaną įvyniojame ir tai, ką galvojame apie dovanos gavėją.

 

Tamsioji dovanų pusė

Tačiau, kad ir kaip mielai skamba žodis „dovanos“, jos gali sukelti ir bėdų. Kartais žmonės, kuriems kasdienybėje trūksta palaikymo, artimesnio ryšio ar draugystės, tai bando sukurti dovanodami dovanas. Užverstieji dovanomis pradeda jausti tiek finansinį, tiek psichologinį spaudimą. Kai nepavyksta savaime užmegzti artimų ryšių ir surasti patikimo draugo, jį galima pririšti dovanomis, kartu įteikiant atsakomybę ir skolos jausmą.

Skamba neįtikėtinai, bet dovanos gali net apsunkinti santykius. Neretai pasitaiko, kad dovanos gavėjas jaučiasi įsipareigojęs dovanotojui išrinkti ne mažesnės vertės dovaną ir lepinti jomis ne rečiau, taip bandydamas išvengti bereikalingų konfliktų ar nesutarimų. Žmonės dažnai patys nejausdami papuola į tikrus dovanų ir dovanojimo spąstus, kai gauta dovana sukelia ne džiaugsmą, o užkrauna naštą.

Nors, atrodo, nėra tokių, kam nepatiktų dovanos, vis dėlto ne visiems lengva jas priimti. Priimant dovaną užsimezga nematomas ryšys tarp dovanotojo ir dovanos gavėjo. Dažnai žmonės, vengiantys intymumo jausmo, jaučiasi nepatogiai ne tik imdami dovanas, bet ir sulaukę komplimento ar pagyrimo. Nieko keista, kad yra žmonių, kurie jaučiasi nejaukiai net priimdami tokias kasdienes dovanas kaip „ačiū“, „prašom“, sutrinka sulaukę netikėtos nepažįstamo žmogaus šypsenos. Galbūt vaikystėje tėvai mokė, kad apdovanojimų ir pagyrų reikia nusipelnyti. Net religinės dogmos teigia, kad imti yra savanaudiška, o gyvenimas – toli gražu ne laimė, o kančia. Kartais net gali atrodyti, kad dovanojantysis siekia mumis manipuliuoti, priversti mus jaustis skolingus, turi neaiškių slaptų kėslų, tad stengiamės to išvengti visais įmanomais būdais.

Tačiau, jei tik davimas yra palaima ir visi privalo tik duoti, kas tada visai tai ims? Priimti dovaną ir nuoširdžiai ja džiaugtis – tai suteikti dovanotojui pasitenkinimo ir gerų emocijų. Juk „duoti“ negali gyvuoti be „imti“ kaip dvi vienos intymumo monetos pusės. Jei kartais jums sunku priimti dovanas, pabandykite sau mintyse įvardyti, kaip jaučiatės tą akimirką? Kas vyksta su jūsų kūnu? Jūs atsipalaidavę ar įsitempę? Ar jaučiate užsimezgantį nematomą ryšį? Ar jis jums malonus, o gal norisi nuo jo pabėgti? Jei pavyks atsakyti į šiuos klausimus, galbūt patys rasite atsakymą, kodėl nelaukiate gimtadienių ir Kalėdų.

Dovanų perdovanojimas: ekologija ar įžeidimas?

Jei apsižvalgytumėte namie, greičiausiai ne vienoje lentynoje, stalčiuje ar spintos kamputyje rastumėte kadaise gautų dovanų, kurių iki šiol neprireikė ar kurios taip ir nesurado savo vietos jūsų namuose. Paveikslai ar vazelės, nederančios prie jūsų interjero, modernaus dizaino taurės senovinėje indaujoje ar kvapnios vonios putos namams, kuriuose tėra dušo kabina. Šie įnamiai užima vietą ir kaupia dulkes. Tai, be abejonės, puikios dovanos, bet ne jums arba ne jūsų namams. Argi ne puiki mintis būtų surasti joms naujus namus?

Tačiau perdovanoti nereikalingą dovaną dažnai nekyla ranka. Kodėl? Kodėl daiktą, kuris mums nepatinka, o kitam suteiktų džiaugsmo, toliau laikome nugrūdę į atokiausią kampą? Žurnalas „Psychological Science“ paprašė grupės žmonių įsivaizduoti, kad jie padovanojo dovanų čekį, kurį gavėjas, kaip vėliau jie sužinojo, perdovanojo kitam arba tiesiog išmetė į šiukšlių dėžę. Kaip manote, kuris čekio likimas labiau įskaudintų dovanotoją? Didesnę dalį tyrimo dalyvių labiau būtų įskaudinusi žinia, kad jų dovanų čekis buvo išmestas nei perdovanotas.

Kitos grupės tiriamųjų paprašyta įsivaizduoti, kad jie patys gavo dovanų čekį, kurį vėliau perdovanojo arba išmetė. Kuris, jų manymu, atsikratymas dovanų čekiu labiau įžeistų dovanotoją? Dalyviams atrodė, kad abu būdai – tiek perdovanojimas, tiek čekio išmetimas – vienodai įskaudintų dovanotoją, jei jis apie tai sužinotų. Taigi išvada paprasta – dovanų perdovanojimas labiau nerimą kelia nereikalingų dovanų gavėjams nei patiems dovanotojams.

Taigi kaip apsaugoti namus nuo nereikalingų gimtadienių, Kalėdų, krikštynų dovanų ir nesijausti kaltiems? Tam amerikiečiai sugalvojo Nacionalinę dovanų perdovanojimo dieną (angl. National Regifting Day) – paskutinį ketvirtadienį prieš Kalėdas. Tuomet daugelis įmonių švenčia kalėdinius vakarėlius ir jų metu atsikrato net 40 proc. nereikalingų dovanų! Kadangi tą dieną perdovanoti nereikalingas dovanas yra legalu, širdies dėl tokio neva įžeidžiančio poelgio stipriai neskauda. Tas pats „Psychological Science“ atliko dar vieną tyrimą: dalyvių paprašyta atsinešti nereikalingą dovaną, kurią buvo pasiūlyta vietoje supakuoti ir kam nors perdovanoti. Deja, tik 9 proc. dalyvių sutiko tai padaryti. Tačiau, kai dovaną perdovanoti buvo pasiūlyta per Nacionalinę perdovanojimo dieną, beveik trečdalis atėjusiųjų su dovanomis sutiko jas perdovanoti. Pasirodo, svarbu žinoti, kad mūsų poelgis yra socialiai priimtinas ir mes elgiamės kaip kiti žmonės. Perdovanotojai tikisi, kad dovanotoją, netyčia sužinojusį, kad jo dovana buvo perdovanota, mažiau įskaudins tai, jog perdovanojimo ritualas įvyko tam skirtą dieną. Apskritai dovanotojus ne taip jau ir stipriai žeidžia žinia, kad jų dovana buvo perdovanota, kaip mano patys perdovanotojai.

Dovanokite tai, ko žmonės nori

Artėjant gimtadieniui valandų valandas sukate galvą, ką padovanoti? Ar jūsų sugaištas laikas ir mintys – tai ženklas, kad žmogus, kuriam ieškote dovanos, jums svarbus ir galite didžiuotis puikiomis įžvalgomis apie jo norus? Kažin. Harvardo ir Stanfordo universitetuose (JAV) atliktas tyrimas parodė, kad dauguma žmonių labiau nudžiugtų gavę tai, ką jie yra užsiminę norintys gauti. Tyrimo autoriai atliko tris apklausas ir visos jos patvirtino, kad žmonės tiek vestuvių, tiek gimtadienio, tiek dovanomis iš jų sudarytų sąrašų džiaugiasi labiau nei išrinktosiomis dovanotojų nuožiūra. Keista – juk ir dovanotojai, ir dovanų gavėjai yra ne kartą apsikeitę vaidmenimis. Gavę tokias dovanas, kurių norėjo, žmonės vertina dovanotojų atidumą ir atsižvelgimą į norus, tačiau patys tapę dovanotojais tarsi praranda atmintį ir suvokimą bei puola rinkti dovanas savo nuožiūra. Anot tyrimų autoriaus prof. Franko Flynno, žmonės tarsi netenka gebėjimo suvokti paprastus dalykus – tiesiog nupirkti tai, ko dovanų gavėjas prašė ar įtraukė į sąrašą. Ir visai nesvarbu, kad jūsų išrinkta dovana yra brangesnė. Ko gero, šiuo atveju galėtų padėti patys dovanų gavėjai: užuot vardijus begalę pageidaujamų dovanų, verčiau apsistoti prie vieno didesnio noro. Galbūt tada tikimybė gauti norimą daiktą padidės.

Kai renkantis dovanas apima neviltis

Stovėdami parduotuvėje visiškai tuščia galva ir nežinodami, ką dovanoti, rinkitės tai, kas valgoma. Argi ne smagu gauti krepšį skanėstų, kurių paprastai nerasite prekybos centrų lentynose? Reta kava, arbata, alus, šokoladas, pikantiško skonio padažas tikrai nudžiugins smagurius.

Patirtis. Gyvenimas pilnas naujų patirčių, tad kodėl nepapildžius jų sąrašo? Žurnalo prenumerata, bilietai į koncertą ar varžybas, kvietimas į kūrybinę pamoką, loterijos bilietai ar tiesiog atpalaiduojamasis masažas. Juk dovana – nebūtinai tai, ką galima padėti ant lentynėlės.

Egzotika. Jei prieš šventes tenka kur nors keliauti, prigriebkite dovanų grįždami iš kelionės. Tai bus ir netikėta, ir tai, ko negalima nupirkti čia. O jei ir nekeliausite, ką nors egzotiška galima susižvejoti iš internetinių parduotuvių, ypač jei žinote, kad dovanos gavėjas seniai svajoja apie kokią nors egzotišką kelionę. Gal linksmas sombreras bus paskatinimas pagaliau išsiruošti į Meksiką?

Asmeniškumas. Paprasčiausias puodelis ar šaukštelis gali tapti išskirtinis, jei ant jo atsiras koks nors išskirtinis ženklas. Graviruokite, išsiuvinėkite, išpieškite, išraižykite – tiesiog įamžinkite.

Visada geriausia dovana yra ta, kurios žmogus nori, bet vis neįsigyja. Kartais užtenka būti akylam bei ausylam ir idėjos pačios savaime gims jūsų galvoje. Dovanų medžioklė – nelengvas darbas. Tiek kojoms apvaikščioti šimtus parduotuvių, tiek banko sąskaitai. Tačiau, jei biudžetas prieš šventes nėra neišsenkantis, tikėtina, kad jūsų artimieji tai puikiai žino ir supranta. Šventės – tai metas leisti laiką su mielais žmonėmis, o ne pinigus. Svarbiausia, kad šios akimirkos taptų ilgam įsimintinos.

Parašykite atsiliepimą