Dauguma žmonių naujoje grupėje jaučiasi šiek tiek nejaukiai. Ilgainiui šis nerimas dažniausiai mažėja ir nebetrukdo mėgautis draugija. Tačiau, jeigu dėl patiriamo nerimo vengiate bendravimo, gali būti, kad kenčiate nuo socialinio nerimo. Šią būklę dažniausiai lydi savigrauža ir nepasitikėjimas savimi. Puiki naujiena ta, kad mokslininkai atrado labai malonų būdą aplaužyti nerimo šakeles.

Tyrėjai iš Britų Kolumbijos universiteto atliko keturias savaites trukusį eksperimentą. Daugiau nei šimtas stiprų socialinį nerimą patiriančių dalyvių buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė keturias savaites darė gerus darbus kitiems: plaudavo kambario draugo lėkštes, pjaudavo kaimynų žolę, aukodavo labdarai ir t. t. Antroji grupė su kitais turėjo bendrauti daugiau nei įprastai. Trečioji grupė nerimautojų tiesiog užrašinėjo, ką veikė keturias savaites. Po mėnesio mokslininkai įvertino dalyvių norą vengti bendravimo. Geradarių grupė triumfavo – jie patyrė mažiausią socialinį nerimą. Geri darbai padeda įveikti galimo atstūmimo baimę, nerimą ir bendravimo stresą. Tyrimo autorė Jennifer L. Trew teigia, kad gerumas skatina pažvelgti į teigiamas situacijos puses ir nušviečia kitus žmones pozityvia šviesa. Nerimaujantis žmogus dažnai galvoja, kaip kiti jį mato ir vertina, tad, kai jis nuo savęs nukreipia dėmesį į kitų poreikius, nerimas atlėgsta. Norėdami jaustis ramiau naujoje situacijoje, pasirūpinkite aplinkiniais.

L. Trew, L. E. Alden. Kindness reduces avoidance goals in socially anxious individuals. Motivation and Emotion, 2015.

Parašykite atsiliepimą