„Tu toks gynybiškas“, „ji visada neigia savo problemas“ – su tokiais ar panašiais teiginiais susiduria kone kiekviena pora. Nors psichologinė gynyba yra normali santykių dalis, perdėtas gynybiškumas kliudo, įžiebia konfliktus ar net sugriauna santykius. Kokie populiariausi gynybos būdai ir kaip juos apeiti?

  1. Emocinis šaltumas

Psichologijoje tai vadinama afekto izoliacija, kai jausmas atsiejamas nuo minties: įvykio detalės suvokiamos, bet jausmas tarsi atskiriamas ir ignoruojamas. Kartais tai gali būti adaptyvu, pavyzdžiui, chirurgas dirbdamas neįsijaučia į paciento skausmą, nors sąmoningai suvokia, kas vyksta. Tačiau klinikinėje praktikoje yra tekę susidurti su tokiais atvejais, kai moterys visiškai abejingu veidu ir intonacija pasakoja apie patirtą smurtą arba vyrų alkoholizmą – emocija tarsi uždaryta ir paslėpta, nors tai, kad sutuoktinis turi problemą, lyg ir pripažįstama. Paklaustos, kaip jaučiasi, jos atsako: „Ai, kad niekaip, jau pripratau.“ Šitaip moterys nesąmoningai bando apsaugoti save nuo siaubo, kuriame gyvena, įsisąmoninimo. Kasdieniškesnis pavyzdys būtų emociškai šaltas partneris – tarsi Spokas iš „Žvaigždžių kelio“, lyg robotas šaltai reaguojantis net ir tais atvejais, kai lyg ir normalu būtų rodyti emocijas. Nors gebėjimas nepasiduoti jausmams stresinėse situacijose gali būti naudingas, tačiau emocionalesnę antrąją pusę toks nuolatinis parnerio šaltumas gali išvesti iš pusiausvyros.

Nuginkluokite. Jei jaučiate, kad jūsų partneris yra emociškai šaltas (ir ne epizodiškai, pavyzdžiui, per konfliktus, bet apskritai nelinkęs reikšti emocijų), prisiminkite, kad tai nėra jūsų kaltė ir suteikite savo antrajai pusei erdvės. Tai nereiškia, kad turėtumėte nutolti, tiesiog nereikėtų ir perdėtai versti išsakyti savo jausmus kiekviena pasitaikiusia proga. Verčiau palaikykite partnerį, mylėkite, gerbkite ir nepamirškite kurti mielų, jums abiem brangių akimirkų. Juk, jei žmogus nelinkęs reikšti daug emocijų, tai dar nereiškia, kad reikėtų nesirūpinti jo emociniais poreikiais.

Jei jaučiate, kad emocijas priimti ir išreikšti sunku jums (o iš aplinkinių kartais pasigirsta pareiškimų apie jūsų šaltumą ar susikaustymą), galite pabandyti paeksperimentuoti: kas bus, jei pirmiausia sau pripažinsite, o tada artimam ir patikimam žmogui išsakysite, kaip jaučiatės? Kas blogiausia gali nutikti, jei parodysite savo pažeidžiamumą? O kas nutiks, jei išsakysite pyktį ir nepasitenkinimą? Pagaliau, jei patiems nepavyksta susitvarkyti su savo jausmais, padėti gali psichoterapija.


Straipsnio tęsinį skaitykite “Psichologija Tau” 2017 rugsėjo spalio numeryje.

Parašykite atsiliepimą