UA-99588513-1 Ačiū, kad pasakei - Psichologija Tau

Žvelgiantiems giliau

Naujas numeris

Ačiū, kad pasakei

Grįžtamasis ryšys reikalingas, norint augti ir tobulėti. Vis dėlto daugumai nemalonu išgirsti ar išsakyti kritiką. Kaip pasakyti, kad ji motyvuotų ir skatintų stengtis, o ne sužlugdytų?„Ačiū, kad pasakei!“ – sušunkate kolegei, parodžiusiai, kad per jūsų koją vinguriuoja nubėgusi pėdkelnių akis. Panašių istorijų galime papasakoti daug: ir juokingų, ir nelabai. Ne vietoje atsisegęs užtrauktukas, išvirkščiai apsivilktas drabužis, petražolės lapas tarp dantų… Tikiu, kad visi esame patyrę vienokią ar kitokią, daugiau ar mažiau juokingą situaciją, kai mūsų trūkumas kitiems kaip ant delno, o patys nematome.

Informacija iš šalies, kurią gauname iš kitų apie save, ir yra grįžtamasis ryšys. Norime ar nenorime, šią informaciją gauname nuolatos. Tai mūsų elgesio, darbo, mokymosi, bendravimo, vertinimo, pastabų, patarimų ar tiesiog nuomonės atspindys. Tai gali būti pašiepiantis ar palaikantis juokas, suraukti antakiai, piktas žvilgsnis, paprasta šypsena ar gūdi tyla. Grįžtamasis ryšys iš kito žmogaus gali būti spontaniškas arba planuotas, privalomas ar savanoriškas. Geranoriškas arba ne.

Gauti grįžtamąjį ryšį apie mūsų tobulintinas sritis, kad ir kokios jos būtų, dažniausiai yra nemalonu, bet naudinga. Todėl mokytojai, vertindami mokinių darbą, duoda pastabas, vadovai tai daro per metinius pokalbius su darbuotojais, šeimoje irgi turime vienokių ar kitokių tradicijų ir įpročių, kaip tai daryti.

Atrodo, labai paprasta. Pastebėjai – pasakei, įvertinai, patarei. Žmogus padėkojo, suprato. Mokosi, keičiasi, tobulėja, jūs džiaugiatės savo puikiais santykiais su šeimos nariais, bendradarbiais, vadovu. Tačiau realybė yra visiškai kitokia.

STRAIPSNIO TĘSINĮ SKAITYKITE NAUJAUSIAME ŽURNALO “PSICHOLOGIJA TAU” NUMERYJE.

Komentuoti