Jei garsus rėkimas, ryškiausios plunksnos ar aštriausi dantys suveikia aiškinantis (dėl teritorijos ar patelių) gamtoje, tai žmonių pasaulyje yra subtilesnių ir efektyvesnių būdų ginčų metu pasiekti didžiausią naudą.

Diskutuojame dėl įvairių priežasčių: norime išsakyti savo nuomonę kokiu nors klausimu, nesutinkame su kito nuomone ar primestomis taisyklėmis, supykstame dėl skriaudos ar neteisybės, ieškome sprendimo iškilusiems iššūkiams ar problemoms… Būdų diskutuoti yra pačių įvairiausių: nuo visiškai necivilizuotų (ir besibaigiančių buitiniu konfliktu) iki itin struktūruotų, vykstančių debatų būrelyje ar teisme.Deja, ne visi geba diskutuoti konstruktyviai ir efektyviai. Viena vertus, yra žmonių, kurie perdėtai pasiduoda emocijoms ar net griebiasi agresijos, kita vertus, net ir žmonėms, gebantiems valdyti savo emocijas, nėra taip paprasta tiksliai ir logiškai argumentuoti savo poziciją.

Dažniausios argumentavimo klaidos

Žodžiai ir faktai gali būti galingi ginklai, padedantys efektyviai diskutuoti. Tačiau nemaža dalis žmonių, įsivėlę į ginčą, tais ginklais šaudo nepakankamai taikliai. Kitaip tariant, neretai diskusijose pasitaiko loginių argumentavimo klaidų. Kaip jas atpažinti?

  1. Ad hominem. Išvertus iš lotynų kalbos, ad hominem reiškia „prieš žmogų“. Taikant šią argumentavimo taktiką, puolami ne argumentai, o oponentas. Priešininko pažiūros ir argumentai atmetami dėl jo asmeninių savybių, išvaizdos, motyvų, emocinės būsenos ar kitų su diskusija nesusijusių priežasčių. Dažnai argumentai ad hominem tampa visai nebepanašūs į argumentus, o labiau primena tiesmukus įžeidimus. Šią taktiką itin dažnai naudoja politikai: užuot oponavus realioms pažiūroms ar kompetencijoms, priešininkas juodinamas dėl nereikšmingų dalykų: stiliaus, gyvenimo ar kalbėjimo būdo, išvaizdos ir (pavyzdžiui, Donaldas Trumpas ir jo šukuosena) ir kt. Panašaus pobūdžio pavyzdžių lengva rasti ir kasdieniame bendravime: „Tu nesergi už „Žalgirį“, tai ką tu gali suprasti apie krepšinį? Nieko tu neišmanai!“ Akivaizdu, kad pašnekovas klaidingai nuteisiamas ne pagal savo žinias ar kompetencijas, o pagal interesus.

Straipsnio tęsinį skaitykite naujausiame žurnalo “Psichologija Tau” numeryje

Jums gali būti įdomu

Parašykite atsiliepimą