UA-99588513-1 Ar galime pasikliauti savo vidiniu balsu? - Psichologija Tau

Žvelgiantiems giliau

Pažink save

Ar galime pasikliauti savo vidiniu balsu?

Intuicija gali būti jūsų draugas arba priešas. Galime išmokti ją prisijaukinti.

 

Vidinis balsas, nuojauta, intuicija – tiek daug žodžių apibūdinti tai staiga iš niekur kylančiai įžvalgai. Populiarios psichologijos, ezoterikos knygos nuolat mini vidinio žinojimo šaltinius ir kitokius sunkiai apibrėžiamus dalykus – tai dažnam skeptikui suteikia progą pagaląsti liežuvį. Išties nuojauta mus kartais apgauna, tačiau psichologai eksperimentiškai parodė, kad intuityvus žinojimas gali būti vertingas reiškinys, kurio nereikėtų ignoruoti. Intuityvus mąstymas jokiu būdu nesumenkina analitinio, sąmoningo mąstymo, kuris yra itin efektyvus įvairiose sferose. Abu išvystyti mąstymo tipai suteikia žmogui daug lankstumo ir galimybių sėkmingai priimti sprendimus tiek profesinėje veikloje, tiek asmeniniuose santykiuose. Kada reikia nekreipti dėmesio į faktus ir vadovautis savo vidiniu jausmu, o kada verta pergalvoti ir ignoruoti savo pirminę reakciją į situaciją?

Intuicijos teikiami pranašumai

Litvakų kilmės Nobelio premijos laureatas psichologas Danielis Kahnemanas suskirstė mąstymą į du pagrindinius tipus, kuriuos pavadino sistema nr. 1 (intuityvus mąstymas) ir sistema nr. 2 (sąmoningas sprendimų priėmimas). Tarkime, intuicija leidžia mums iškart suprasti žmogaus veido išraiškas, o dėl analitinio, sąmoningo mąstymo galime produktyviai spręsti kylančius finansinius uždavinius.

Pirmiausia verta atkreipti dėmesį į tai, kad intuityvus mąstymas yra neišvengiamas bet kuriam žmogui. Jis vyksta pasąmonėje ir mes jo išjungti ar kontroliuoti negalime. Kartais toks mąstymo automatiškumas mums yra labai naudingas. Gyvendami mes nuolatos susiduriame su gausybe informacijos, jos tiek daug, kad jei mėgintume sąmoningai suvokti kiekvieną smulkmeną ir priimti sąmoningus sprendimus – tikriausiai labai greitai pavargtume ir norėtume atsigauti aplinkoje, kurioje yra mažiau dirgiklių. Turime būti dėkingi pasąmonei, kad galime visą dieną būti supami nuolat kintančios įvairialypės aplinkos ir sąmoningai suvokti tik nedidelę dalį gaunamos informacijos. Pirmą kartą vairuojant automobilį yra puiki proga įsitikinti, kiek daug skirtingo tipo žinių mūsų smegenys turi apdoroti ir priimti sprendimus. Reikia sutelkti dėmesį ir stebėti greitį, perjunginėti pavaras, žvilgčioti į veidrodėlius ir kt. Tačiau po kurio laiko automobilį pradedame vairuoti beveik automatiškai ir galime netgi užsiimti pašaliniais veiksmais – tokiais kaip kalbėjimas su kitais bendrakeleiviais. Aplinka lyg ir nepasikeitė, tačiau mes funkcionuojame joje daug paprasčiau ir sprendimus priimame be pastangų. Pasąmoninis informacijos apdorojimas suteikia galimybę lengviau atsikvėpti ir susitelkti į kitus dalykus.

Informacija iš aplinkos mus visada veikia, tik ne visada tai suprantame

Pačiam D. Kahnemanui labai patinka pavyzdys apie plakatą, pakabintą virš sąžiningumo dėžutės. Didžiojoje Britanijoje laboratorijose populiaru atsigėrus kavos ar arbatos sumokėti už ją įmetus tam tikrą sumą į sąžiningumo dėžutę. Niekas jos netikrina, paliekama pačiam žmogui apsispręsti, nors rekomenduojamos sumos būna užrašytos. Buvo nuspręsta atlikti tyrimą ir kas savaitę keisti plakatus virš sąžiningumo dėžutės. Taip buvo parinkti du plakatų tipai – vienuose pavaizduotos gėlės, o kituose – žvelgiančios žmogaus akys. Rezultatai buvo stulbinami! Tomis savaitėmis, kai kabėdavo plakatai, vaizduojantys akis, buvo surenkama kur kas daugiau pinigų nei kitomis savaitėmis. Tyrėjai padarė išvadą, kad žmonės yra linkę elgtis sąžiningiau, kai yra stebimi kito žmogaus, net jei tai būtų tik nupieštos akys. Tikriausiai jeigu paklaustumėte dalyvių, ar jie sąmoningai buvo susimastę, kodėl palieka daugiau pinigų, išgirstumėte neigiamą atsakymą. Aplinka veikia mūsų elgesį ir mąstymą, tačiau mes nebūtinai tai suvokiame sąmoningai.

Intuicija stiprėja didėjant patirčiai

Intuityvios įžvalgos dažniausiai atsiranda tada, kai daug sykių susidūrę su panašiomis situacijomis ir išmokę tam tikrą informaciją, vėliau ja naudojamės automatiškai, t. y. mums nebereikia analitiškai smulkmeniškai apmąstyti priežasčių ir pasekmių – mes tiesiog žinome. Tokiam mąstymo būdui nereikia pastangų, be to, jis yra greitas. Tai puikiausiai išryškėja bendravimo situacijose, kai dažniausiai sąmoningai apmąstome tik žodžiu perduodamą informaciją, o visi neverbaliniai kūno ženklai paliekami apdoroti žmogaus pasąmonei (nebent esate lankęs kūno kalbos kursus ir mėgstate pritaikyti turimas žinias!). Pamatę atitinkamą žmogaus veido išraišką, mes iškart suprantame, kad jis supykęs. Mums nebereikia vėl analitiškai apmąstyti, kodėl jo lūpos sučiauptos, o antakiai suraukti. Tai dalis socialinės intuicijos, kurios įgūdžių neturi, pavyzdžiui, žmonės su Aspergerio sindromu. Norėdami įvertinti asmens būseną, jie išmoksta atpažinti ir sąmoningai analizuoti kūno pozą bei veido mimikas. Netgi tokiu atveju jie dažnai gali praleisti smulkius ženklus, kuriuos kiti supranta automatiškai. Iš mažų detalių eiliniai žmonės labai tiksliai gali susidaryti visiškai teisingą platesnį situacijos vaizdą ir prognozuoti elgesį. Mokslininkai Nalini Ambady ir Robertas Rosenthalis iš Harvardo universiteto atliko eksperimentą, kurio dalyviams buvo rodomi trumpi 6 ir 15 sekundžių filmukai. Juose nepažįstami dėstytojai skaito paskaitas. Net ir tokie trumpi epizodai leido tyrimo dalyviams tiksliai įvertinti dėstytojų efektyvumą, pasitikėjimą savimi, dominavimą, entuziazmą, optimizmą ir populiarumą, lyginant su jų studentų vertinimais semestro gale. Stebina, kad per itin trumpą laiką vertintojai teisingai galėjo pateikti tokią subtilią informaciją.

Kaip pastebi psichologas Williamas Ickesas, žmonės turi skirtingai išvystytą socialinę intuiciją. Šis mokslininkas atliko tyrimą, kurio metu buvo filmuojamas dviejų žmonių pokalbis. Vėliau jis buvo rodomas tyrimo dalyviams, kartkartėmis sustabdomas, ir klausiama, ką tuo metu dalyvis jautė, o kito dalyvio teiraujamasi, ką, jo manymu, jautė pašnekovas. Buvo stebimas šių dviejų atsakymų panašumas ir iš to paaiškėjo, kad žmonės nevienodai gerai supranta kitų žmonių emocijas. Nors ne visi gali teisingai įvertinti kitų žmonių emocijas ar būdo bruožus, tačiau visi galime mokytis atpažinti, nes, pasirodo, intuicija labai priklauso nuo turimos tam tikroje sferoje patirties.

Mūsų smegenyse visą laiką kaupiama informacija, dauguma jos itin subtili ir ne visuomet sąmoningai suprantama. Smegenyse grupuojama tiek faktinė, tiek emocinė informacija, kuriamos sudėtingos schemos. Kuo daugiau patiriame, sužinome, tuo mūsų intuicija geresnė. Turėdama didesnius informacijos išteklius mūsų pasąmonė gali geriau ir giliau apdoroti informaciją. Labai dažnai kaip pavyzdys minimi ilgametę patirtį turintys gydytojai, kurie net gavę labai mažai informacijos gali tiksliai nustatyti diagnozę. Ne veltui mokslininkas Herbertas Simonas intuiciją apibrėžė kaip atpažinimą. Pirmoje sistemoje atpažinimas vyksta be mūsų pastangų. Jis tiesiog nutinka. Mes sąmoningai neatliekame jokio mąstymo veiksmo, tik pasinaudojame kažkada seniau įgyta informacija ir ją pritaikome. Jei bendradarbis mums meluoja, mes galime intuityviai nujausti, kad tikriausiai sakoma netiesa, nes bendradarbį gerai pažįstame ir pastebime, jog jo elgesys kitoks nei įprasta. Mūsų pasąmonė gali daug greičiau pastebėti neatitikimą, nei mes sąmoningai apsvarstysime visus galimus variantus, todėl liekame bendradarbio atžvilgiu atidesni, nepaisydami jo siunčiamos žodinės informacijos.

Kada intuicija mus apgauna?

Intuicija yra nuostabus dalykas, leidžiantis pasinaudoti didžiulės pasąmoninės informacijos klodais. Iš pradžių atrodę nelogiški sprendimai vėliau pasiteisina. Kita vertus, kartais įvyksta konfliktas tarp mūsų vidinio balso ir sąmoningai išanalizuotos arba kitų žmonių pateiktos informacijos. Yra nemažai pavyzdžių, kurie puikiai atskleidžia mūsų pirminių įžvalgų klaidingumą.

Pabandykite išspręsti trumpą uždavinį.

Raketė ir kamuoliukas kartu kainuoja 1,10 dolerio. Raketė kainuoja vienu doleriu brangiau nei kamuoliukas. Kiek kainuoja kamuoliukas?

Jeigu jūsų atsakymas yra 10 centų – klystate. Teisingas atsakymas yra 5 centai. Daugiau nei 50 proc. Harvardo, Prinstono ir Masačusetso technologijos instituto studentų vadovaudamiesi intuicija atsakė neteisingai. Išsprendę uždavinį matematiškai ir patikrinę, gausite teisingą atsakymą. Ši užduotis yra puikus pavyzdys, kaip kartais galime pervertinti savo pirmines įžvalgas ir per daug pasitikėti intuicija.

Žmogus nuolat ieško priežasčių

Jeigu aplinkoje visą laiką kažkas atsikartoja, laikui bėgant mūsų smegenys pradeda kurti taisykles ir sisteminti informaciją – kurti asociacijas. Žmonės yra linkę ieškoti priežasčių ir sieti dalykus tarpusavyje, galima teigti, kad mes visuomet ieškome prasmės, taip stengdamiesi suteikti aiškumo mus supančiam pasauliui. Jeigu kada nors žiūrėjote pirmąjį garsaus ispanų režisieriaus Luiso Buñuelio ir žinomo siurrealisto Salvadoro Dalí filmą „Andalūzijos šuo“ (1929), tikriausiai buvo sunku atprasti ieškoti prasmės ir susietumo tarp filme rodomų epizodų. Šis trumpametražis siurrealistinis filmas ypatingas tuo, kad jame rodomi vaizdeliai tarpusavyje logiškai nėra susiję (lyg stebėtume sapną), tačiau mūsų smegenys nenuilstamai ieško sąsajų… Ir tikriausiai randa. Mes visur siekiame aiškumo ir norime prognozuoti, tai mums suteikia saugumo jausmą, todėl kartais matome sąsajas tarp atsitiktinių įvykių ir kuriame sąmokslo teorijas. Pavyzdžiui, skaičius π (~3,14…) neturi jokio atsikartojimo, tačiau tarp daugybės skaičių tikriausiai rasite savo gimimo datą. Puslapyje www.angio.net/pi/ įvedžiau Sigmundo Freudo gimimo datą – 1856-06-06. Paaiškėjo, kad ji net du kartus pasikartoja π skaitmenų sekoje. Galime sugalvoti įvairių mistiškų priežasčių, kodėl taip yra, bet tai būtų dar vienas prasmės ieškojimo pavyzdys ten, kur viskas yra tik atsitiktinumas.

 

Atsitiktinumų paaiškinti negalime

Neprognozuojamose srityse, pavyzdžiui, loterijose ar kai kuriuose azartiniuose žaidimuose, intuityvus mąstymas neveikia, nes neįmanoma numatyti atsitiktinių įvykių. Metant kauliukus nėra jokio dėsningumo, todėl, nors mūsų smegenys ir ieško ryšių, intuicija šiuo atveju mus apgauna. Ten, kur nėra jokių schemų, mes negalime nei sąmoningai, nei nesąmoningai prognozuoti įvykių. Nuojauta, kad šiandien laiminga diena pirkti loterijos bilietą, neturi jokio pagrindo, kad ir koks stiprus būtų vidinis balsas, sakantis priešingai.

Racionaliam mąstymui reikia pastangų

Sistema nr. 2, arba sąmoningas sprendimų priėmimas, veikia visai kitaip nei sistema nr. 1. Toks sprendimų priėmimas yra tingus ir tampa aktyvus tik tuomet, kai mums to reikia, pavyzdžiui, sprendžiant matematikos uždavinį. Sąmoningai apsvarstydami mes pasitelkiame žinomus faktus, taisykles, naudojame daug resursų, todėl negalime atlikti kitų veiklų. Intuityvus mąstymas yra savaiminis, o priimant sprendimą sąmoningai reikia įdėti jėgų, kelti ir tikrinti hipotezes. Tai užtrunka gerokai ilgiau, bet toks mąstymo būdas yra labai vertingas, kai reikia planuoti į ateitį. Tyrimai, atliekami moksliniu metodu, puikiai atspindi šį mąstymo tipą. Tirdamas sistemą nr. 2, D. Kahnemanas matavo vyzdžių išsiplėtimą ir pastebėjo – kai mes sąmoningai sprendžiame problemą, mūsų vyzdžiai išsiplečia, o kai nustojame – vėl grįžta į pradinę būseną. Kuo sudėtingesnė problema – tuo labiau išsiplečia vyzdžiai, kai ją svarstome. Dauginant 9 iš 13 vyzdžiai bus mažiau išsiplėtę nei dauginant 29 iš 13. Ir visą laiką, kol dirbsite ir būsite susikaupę, jie bus išsiplėtę. Pastebėta, kad žmonių, turinčių aukštą IQ, vyzdžiai išsiplečia mažiau, atliekant daugybos veiksmą, spėjama, kad tokie žmonės sunaudoja mažiau resursų.

Atskiriant procesus smegenyse, kyla sunkumų

Nėra aišku, ar abi šios sistemos iš tiesų egzistuoja mūsų smegenyse būtent tokiu pavidalu. Neurologinius procesus tiriantys mokslininkai vis dar aiškinasi, kaip ir kur šios sistemos galėtų būti. Atlikta keletas tyrimų apie tai, kad galima atskirti kontroliuojamus ir automatinius procesus. Kontroliuojamas suvokimas randamas kaktinėje smegenų skiltyje, o automatiniai procesai – limbinėje srityje, bet panašu, kad aprašytos dvi sistemos kol kas nėra atrastos smegenyse kaip atskiri ir nepriklausomi minčių sudarymo būdai. Kyla klausimas, ar abi sistemos, kuriomis remdamiesi aiškiname mąstymą, psichologiniu lygmeniu gali turėti analogą smegenyse? Ateityje tikimasi tiksliau nustatyti, kaip abi sistemos veikia ir sąveikauja nervų lygmeniu.

Intuicija – signalas iš pasąmonės

Jeigu jums kilo intuityvi įžvalga, pažvelkite į jos kilmę, galbūt pasąmonė jums siunčia signalą. Galbūt yra kažkas, ko sąmoningas protas dar nespėjo apmąstyti. Savo nuojautą įvertinkite kritiškai ir tolesnius veiksmus planuokite racionaliai. Didžiausią skriaudą sau padarysite ignoruodami kurią nors iš sistemų, nes be intuicijos neįmanoma pamilti iš pirmo žvilgsnio, o be sąmoningos analizės neišeis kurti bendro gyvenimo.

 

1 komentaras

  • zmogus 2014/05/23 at 6:49 am

    reikia teisingai suprasti savo intuicija ir nezaisti jokiu zaidimu
    zmogus privalo sakyti tiesa bent pats sau ir buti nuosirdus su savimi, nors tiesa sakant, as neskaitau tu straipsniu, as juos pati rasau

    Atsakyti

Komentuoti