Emocijos

Atsargiai, galite užsikrėsti nuotaika!

Šypsokis ir pasaulis šypsosis su tavimi. Tai ne tik gražūs, bet ir tyrimais patvirtinti žodžiai. Deja, bloga nuotaika plinta taip pat greitai, kaip ir gera.

Kai vakare įžengiu pro duris apimta euforijos, pastebiu, kaip pamažu taisosi ir mano draugo nuotaika. Sėdėjęs rūškanu veidu fotelyje, jis pralinksmėja ir netrukus namuose skamba mūsų abiejų juokas. Mano gera nuotaika nugalėjo jo susierzinimą.

Tikriausiai esate pastebėję, kaip lengva užsikrėsti žiovuliu. Vos apie tai pagalvojus, jums gali kilti noras tai padaryti (tikėkimės, kad žiovausite ne dėl to, kad šis straipsnis pasirodys nuobodus). Mokslininkų teigimu, jeigu žiovauja jums artimas žmogus, nuo jo „užsikrečiame“ dar greičiau. Ir šitaip užkrečiamas ne vien žiovulys. Žmogus lengvai perima aplinkinių išgyvenamas emocijas ir nuotaikas, dažnai net nesuprasdamas pakitusios savijautos priežasčių. O Johno Cacioppo teigimu, galima užsikrėsti net vienatve.

Apie tai, jog emocinės būsenos yra užkrečiamos, jau 400 metų prieš Kristų prašneko Hipokratas, pastebėjęs, kad kai kurių moterų isterija persiduoda ir kitoms. Apie 1700-uosius šios eros metus atsirado tyrimų, parodžiusių, jog atsitiktinio žmogaus šypsena sukelia praeivių šypsenas. O pastaraisiais dešimtmečiais gausu mokslininkų, besidominčių, kaip nesąmoningai perimamos nuotaikos daro įtaką įvairioms mūsų gyvenimo sritims: santuokai, darbui, pasitikėjimui savimi ir net pasitenkinimui gyvenimu apskritai.

Žvelgiant iš evoliucijos perspektyvos, išmokti pajausti, ką jaučia kitas, žmogui buvo gyvybiškai svarbu. Aplinkinių pyktis, baimė, pasišlykštėjimas galėjo būti kaip pavojaus signalas, į kurį reikėdavo nedelsiant reaguoti. Taigi gebėjimas suprasti kitų emocijas ir jas perimti padėjo mums išlikti. Kai kurie mokslininkai mano, kad neigiamomis emocijomis užsikrečiama labiau nei teigiamomis, nes džiaugsmas nėra pavojaus ženklas, todėl ne toks svarbus. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad gera nuotaika užsikrečiama taip pat greitai, kaip ir bloga. Tikriausiai dėl to mums patinka būti tarp linksmų žmonių – jų nuotaika greitai persiduoda ir mums.

Užsikrečiame net per atstumą

Atsimenu, kaip bendraudama internetu su vienu savo draugu pasijusdavau liūdna ir sunerimusi. Tokia savijauta mane stebindavo, nes prieš pokalbį šių jausmų nebuvo, o ir šnekėdavome, regis, vien pozityviomis temomis. Kadangi tai buvo tendencinga, vieną kartą jo paklausiau: „Jaučiu liūdesį. Jis mano ar tavo?“ Jis atsakė: „Tikriausiai mano.“ Nustebau, nes iš draugo balso to nebūčiau atspėjusi. Vis dėlto mano įgimtos „aliarmo“ sistemos suveikė ir aš savo kūnu jaučiau, kad kažkas ne taip. Mano pavyzdys iliustruoja tai, ką teigia ir mokslas: mums nebūtina matyti žmogaus, kad užsikrėstume jo nuotaika. Tam gali pakakti ir bendravimo internetu ar telefonu. O kartais net ir to nereikia. Pastebėkite savo būseną, kai kitą kartą piko metu eisite pro spūstyje stovinčių automobilių eiles. Ar jaučiate kylantį erzulį? Pasirodo, galima „pasigauti“ lūkuriuojančių vairuotojų patiriamą stresą net su jais ir nepabendravus.

Psichoterapeutė Elaine Hatfield emocijų užkrėtimo reiškiniu susidomėjo po savo asmeninių patyrimų terapijos metu. Ji pastebėjo, kad po bendravimo su vienu pacientu jai kildavo neigiamų jausmų, nors iš pažiūros jis būdavo linksmas. O po susitikimo su maloniu ir atsipalaidavusiu vyriškiu terapeutė pajusdavo nepaaiškinamą drovumą. Atkreipusi dėmesį į subtilius pacientų balso virptelėjimus ir kūno kalbą, moteris suprato, kad jos nuotaiką veikė klientų būsena, kurią jie stengėsi nuslėpti. E. Hatfield teigimu, žmogus mokosi pamėgdžioti aplinkinių veido išraiškas, laikyseną ir balso toną dar kūdikystėje. Tai įvyksta taip greitai, kad nespėjame to įsisąmoninti, tačiau jaučiame iš kažkur atsiradusią įtampą ar džiaugsmą – kitaip tariant, perimame mėgdžiojamo asmens nuotaiką. Paskutine pamėgdžiojimo stadija laikoma sinchronizacija, kai po kurio laiko dviejų bendraujančių asmenų savijauta ir elgesys sinchronizuojasi. Žmonės pradeda jaustis ir elgtis vienodai. Tai patvirtina Timothy Munyono tyrimas, atskleidęs, kad sutuoktiniai paprastai apibūdina vienas kito poveikį vienodai. T. y. jei žmona sako, kad šiandien vyras ją užkrėtė apatija, tikėtina, kad jis pasiguos tuo pačiu.

Aš jaučiu, ką tu jauti

Jei mus taip stipriai veikia nepažįstamų žmonių nuotaikos, sunku net pagalvoti, kiek mūsų jauseną paveikia artimieji. O jų savijauta, kaip rodo tyrimai, užkrečiama lengviausiai ir greičiausiai. Tikriausiai pastebėjote, kaip greitai iš darbo parsineštas erzulis ir įtampa persiduoda šeimos nariams ir išsklaido prieš tai vyravusios geros nuotaikos kerus.

Džiugu tai, kad namo parsinešti galime ne tik stresą. Kaip rodo Angelos Neff tyrimas, po darbų grįžę savimi pasitikintys sutuoktiniai šia būsena užkrečia ir antrąją pusę. Tyrime dalyvavusios dirbančios poros pasakodavo apie savo savijautą grįžus po darbo ir prieš einant miegoti. Paaiškėjo, kad vienam sutuoktiniui grįžus namo patenkintam savimi ir savo darbo rezultatais gyvenimo draugas taip pat pasijusdavo galintis nuversti kalnus profesinėje srityje. Šis poveikis būdavo itin stiprus, jei bendras partnerio pasitikėjimas savimi būdavo žemas ir jei jam būdavo būdinga stipresnė empatija.

O Evangelia Demerouti pastebėjo, kad moterys dažnai užkrečia savo vyrus išsekimu ir nusivylimu. Laimei, jie šią situaciją gali pakeisti. Kadangi moterys lengvai perima savo sutuoktinių pasitenkinimo gyvenimu jausmą, tereikia, kad šie didžiuotųsi savo darbu. E. Demerouti nuomone, vyrų pasitenkinimas gyvenimu daugiausia priklauso nuo jų sėkmės profesinėje srityje, todėl jei jiems gerai sekasi, jų žmonos taip pat pasijus laimingesnės. Kita vertus, kaip rodo Zhaoli Songo tyrimas, vyrai karjeristai dažniau parsineša namo neigiamų emocijų. Paprastai jie daugiau laiko praleidžia darbe, yra labiau susitelkę į karjerą, daugiau uždirba, tačiau šeimos nariai nuo to emociškai nukenčia daugiausia. Todėl svarbu mokėti atriboti darbą nuo namų, neparnešti namo darbinių rūpesčių. Kad blogos savijautos parsineštumėme kuo mažiau, mokslininkai pataria po darbo atsikvėpti, pasportuoti ar tiesiog namo pareiti pėstiems, kad galva spėtų primiršti darbines problemas. Z. Songas pastebi, kad vaikų turinčios poros yra atsparesnės iš darbo parsineštam stresui. Nors sutuoktinių ryšys yra glaudžiausias ir vienas kito nuotaikomis užsikrečiama greičiausiai, vaikų žaismingumas ir gera nuotaika taip pat daro poveikį bendrai namų atmosferai.

Na, o jei norite būti gyvybingas, skatinkite savo partnerį susirasti darbą, kuris suteiktų galimybę jam keliauti. Kaip rodo Minos Westman tyrimas, verslo kelionėse nemažai laiko praleidžiantys asmenys – jei jos vyksta sklandžiai ir būna gerai suplanuotos – jaučiasi energingesni ir labiau patenkinti darbu.

Jei aktyviai bendraujate socialiniuose tinkluose (turite paskyrą „Facebook“ ar „Twitter“), turėkite omenyje, kad galite užsikrėsti ir visai nepažįstamų žmonių emocijomis (draugų draugų ar draugų draugų draugų). Nicholaso Christakiso ir Jameso Fowlero teigimu, socialiniuose tinkluose kiekvienas laimingas draugas padidina tikimybę jums tapti laimingesniam net devyniais procentais! Kad geriau suprastume šio fakto svarbą, mokslininkai pateikia 1984 m. atlikto tyrimo rezultatus, rodančius, jog papildomi 5 000 dolerių prie įprastinių to meto Amerikos gyventojų pajamų padidindavo tikimybę jiems tapti laimingesniems viso labo tik dviem procentais.

Nuotaikos užkratas darbe

Nuo darbe vyraujančios nuotaikos priklauso ne tik atmosfera namuose, bet ir veiklos rezultatai. Tyrimai rodo, kad gerai nusiteikę asmenys dirba produktyviau ir efektyviau nei suirzę kolegos. Vis dėlto palaikyti teigiamą nuotaiką darbe nėra paprasta. Taip, kaip namuose nuotaiką veikia mūsų partneris, taip ir darbovietėje ja užsikrečiame nuo kolegų ir vadovų.

Sigalas Barsade’as tiriamuosius suskirstė į darbo grupes ir, jiems to nežinant, pakvietė asistentus, turėjusius suvaidinti teigiamą arba neigiamą emociją. Entuziastingas „įsibrovėlis“ dažnai šypsojosi, žiūrėjo kitiems grupės nariams į akis, aktyviai kalbėjo, prislėgtasis – viską darydavo atvirkščiai. Išmatavus studentų nuotaikas prieš ir po eksperimento, nustatyta, kad gera nuotaika užsikrėtę tiriamieji vertino save ir kitus kaip geriau išmanančius diskusijos temą ir labiau bendradarbiaujančius. Tačiau paklausti, kas lėmė jų veiklos rezultatus, studentai paprastai nuopelnus priskirdavo savo gabumams. Nė vienas nepastebėjo, kad jų veiklos rezultatas buvo paveiktas grupėje vyravusios nuotaikos, t. y. šis poveikis buvo nesąmoningas. Panašūs rezultatai pastebimi ir profesionalių sportininkų komandose. Jei bendra atmosfera komandoje yra gera, ji teigiamai veikia žaidėjų nuotaikas, o veiklos rezultatai būna geresni. Paprastai pozityviai nusiteikusios komandos žaidžia geriau už tas, kurios yra nusiminusios ar prislėgtos.

Stefanie Johnson rekomenduoja skirti kuo daugiau dėmesio nuotaikų valdymui įmonėje ir stebėti, ar į vadovaujamas pareigas atrenkami aukštą emocinį intelektą turintys asmenys. Ji pastebėjo, kad charizmatiškų, gerą nuotaiką spinduliuojančių vadovų pavaldiniai paprastai būna geresnės nuotaikos bei atlieka darbus geriau nei prastai nusiteikusių vadovų darbuotojai.

Įdomu, kad mūsų sugebėjimas užsikrėsti emocijomis gali tapti lemiamu veiksniu gaunant darbą. Lorna Doucet atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškino, kad darbdaviai palankiausiai žiūrėdavo į tuos kandidatus, kurie atrankos pokalbio metu perimdavo jų emocijas. Tai nebuvo dirbtinis emocijų imitavimas, sėkmingiausi kandidatai iš tiesų pradėdavo jaustis panašiai, kaip kad tuo metu jautėsi pokalbiui vadovaujantys asmenys. Šis veiksnys priimant į darbą pasirodė svarbesnis net už kandidatų gyvenimo aprašymą ar darbo patirtį. Tačiau keisčiausia tai, kad darbdaviai patys sąmoningai nesuvokė, kokiu kriterijumi jie vadovavosi priimdami sprendimą.

Apsiginkite nuo blogos nuotaikos

O ką daryti, jei pasirinkti vadovo ar pakeisti sutuoktinio nebegalite? Kaip apsisaugoti nuo blogos nuotaikos užkrato ir patiems spinduliuoti tik gerą nuotaiką? Paprasčiausias ir veiksmingiausias patarimas – venkite bendrauti su neigiamai nusiteikusiais žmonėmis. Žinoma, nederėtų nusigręžti nuo liūdinčio draugo, kuriam reikalinga jūsų pagalba ir paguoda. Tačiau stebėkite, kad tai netaptų įpročiu. Kuo daugiau laiko praleiskite gerai nusiteikusių žmonių kompanijoje ir venkite tų, kuriems rūpi tik skundai ir dejonės. Kai pasirinkimo neturite ir tenka būti tarp blogai nusiteikusių asmenų, pasistenkite sąmoningai atsiriboti nuo jų skleidžiamų emocijų. Būkite dėmesingi savo savijautai ir atkreipkite dėmesį į savo nuotaikos pokyčius. Jei ji subjuro dėl aplinkinių, su kuriais bendraujate, priminkite sau, kad nesate jie ir kad jums nebūtina jausti jų jausmų. Tai padaryti lengviau, jei patys išlaikote bendrą geros nuotaikos foną ir nepasiduodate dideliems nuotaikų svyravimams. Leiskite sau užsikrėsti tik gerais dalykais ir patys stenkitės skleisti teigiamą energiją.

 

Pabandykite! Mini eksperimentai

  • Nusišypsokite ir suskaičiuokite, kiek žmonių atsakė jums tuo pačiu.
  • Nusižiovaukite matant jūsų šuniui. Jis netrukus taip pat turėtų nusižiovauti.
  • Į „Facebook“ paskyrą įdėkite savo nuotrauką, kurioje šypsotės, ir aprašykite, kaip gerai jaučiatės. Stebėkite, kiek draugų teigiamai įvertins šį jūsų įrašą.
  • Dalyvaudami kokioje nors diskusijoje spinduliuokite savo komandos nariams gerą nuotaiką ir pasitikėjimą savimi (kalbėkite garsiai ir aiškiai, žiūrėkite kitiems į akis, šypsokitės). Žiūrėkite, ar pavyko pasiekti geresnių rezultatų nei įprastai.

 

Jums gali būti įdomu

Komentuoti