Autorius

Psichologija Tau

Rodoma

Dauguma žmonių naujoje grupėje jaučiasi šiek tiek nejaukiai. Ilgainiui šis nerimas dažniausiai mažėja ir nebetrukdo mėgautis draugija. Tačiau, jeigu dėl patiriamo nerimo vengiate bendravimo, gali būti, kad kenčiate nuo socialinio nerimo. Šią būklę dažniausiai lydi savigrauža ir nepasitikėjimas savimi. Puiki naujiena ta, kad mokslininkai atrado labai malonų būdą aplaužyti nerimo šakeles. Tyrėjai iš Britų Kolumbijos universiteto atliko keturias savaites trukusį eksperimentą. Daugiau nei šimtas stiprų socialinį nerimą patiriančių dalyvių buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė keturias savaites darė gerus darbus kitiems: plaudavo kambario draugo lėkštes, pjaudavo kaimynų žolę, aukodavo labdarai ir t. t. Antroji grupė su kitais turėjo bendrauti daugiau nei įprastai. Trečioji grupė nerimautojų tiesiog užrašinėjo, ką veikė keturias savaites. Po mėnesio mokslininkai įvertino dalyvių norą vengti bendravimo. Geradarių grupė triumfavo – jie patyrė mažiausią socialinį nerimą. Geri darbai padeda įveikti galimo atstūmimo baimę, nerimą ir bendravimo stresą. Tyrimo autorė Jennifer L. Trew teigia, kad gerumas skatina pažvelgti…

Turtingesnių šalių gyventojai yra labiau patenkinti savo gyvenimu, bet turi mažesnį gyvenimo prasmės jausmą nei neturtingų valstybių piliečiai. Tokių išvadų prieita išanalizavus 2007 m. „Gallup World Poll“ apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 140 tūkst. žmonių iš 132 valstybių, duomenis. Dalyviai šalia klausimų, susijusių su jų pasitenkinimu gyvenimu, papildomai atsakė dar į du: „Ar jaučiate, kad jūsų gyvenimas yra prasmingas?“ ir „Ar religija vaidina svarbų vaidmenį jūsų gyvenime?“ „Amerikiečiai, kurie yra patenkinti savo gyvenimu, taip pat jaučia ir gyvenimo prasmę“, – teigia tyrimo vadovas Shigehiro Oishi. Tačiau giliau pažvelgus į socialinį lygmenį išryškėjo kitokios tendencijos. Pastebėta, kad labiau pasiturinčiose valstybėse žmonės yra labiau išsilavinę, turi mažiau vaikų, daugiau vadovaujasi individualistinėmis nuostatomis, palyginti su neturtingomis šalimis. Visi šie veiksniai yra siejami su didesniu gyvenimo pasitenkinimu, tačiau mažesniu gyvenimo prasmės jausmu. Mokslininkų manymu, religija atlieka svarbų vaidmenį: pasiturinčių valstybių gyventojai yra ne tokie religingi, jie teigė jaučiantys mažiau prasmės gyvenime, o savižudybių skaičius…

Jau dešimt metų „Psichologijos akademija“ suburia žmones, siekiančius sąmoningai kurti savo ir savo aplinkos ateitį. Nuosekliose dvejus metus trunkančiose studijose išmokstama: taikyti psichologijos žinias darbe ir gyvenime; geriau suprasti save ir kitus, lengviau bendrauti, spręsti konfliktus, įveikti stresą, medituoti ir dar daug ką; pasiekti užsibrėžtų tikslų; efektyviau valdyti save ir kitus; gyventi sąmoningiau, turiningiau ir džiaugsmingiau. Plačiau apie studijas skaitykite čia – Psichologijos akademija