Autorius

Milda Pajarskaitė

Rodoma

 Jie išlepę, arogantiški ir pernelyg gerai apie save manantys. Jie šalia mūsų, bet kiek juos pažįstame?   Jaunoji karta – pervertinta ar neįvertinta? Juos atpažinsite iš tolo. Jie sėdi kavinėse su ryškiais „Converse“ sportbačiais ir suplyšusiais džinsais, pasidėję ant kelių naujutėlaičius nešiojamuosius kompiuterius, o šalia popieriniame puodelyje vėsta kava (veikiausiai latė). Kartkartėmis jie su draugais susiglaudžia galvomis, kad pasidarytų bendrą nuotrauką (arba penkiolika, iš kurių bandys atrinkti vieną gerą). Bet dažniausiai tiesiog atrodo atitrūkę ir nekreipia dėmesio į sėdinčiuosius šalia, nes nuolat žvilgčioja į savo išmanųjį telefoną. Tiesa, draugai tikriausiai to nepastebės, nes jie taip pat nuolat dirsčioja į savuosius. Nuolatos prisijungę Nors sunku tiksliai apibrėžti, kada vieną kartą pakeičia kita, įprasta tūkstantmečio vaikais (arba Y karta) vadinti tuos, kurie gimę tarp XX a. 9-ojo dešimtmečio ir XXI a. pradžios. Jei dabar, daug negalvojant, prašytume įvardyti vieną jų bruožą, labiausiai krintantį į akis, kas pirmiausia šautų į galvą? Kaukšėjimas klaviatūra.…

Dažnai girdite žodžius „baik dramatizuoti“, „per daug giliniesi“, „nesureikšmink smulkmenų“? Ar dažnai pasitaiko, kad atsidūrę triukšmingoje aplinkoje jaučiatės nejaukiai ir norite kuo greičiau susirasti ramesnį kampelį? Ar dažnai susigraudinate, žiūrėdami liūdną filmą ar klausydami už širdies griebiančios istorijos?

„Visą gyvenimą žiūrėjau į žodžius taip, lyg matyčiau juos pirmą kartą.“ Ernestas Hemingway’us Žodis yra galingas. Dažnai net galingesnis, nei esame linkę manyti. Žodžiai, anot mokslininkų Andrew Newbergo ir Marko Roberto Waldmano, yra kur kas daugiau nei priemonė mūsų mintims ir nuotaikoms išreikšti. Žodžiai gali keisti tai, kaip funkcionuoja mūsų smegenys. Šių mokslininkų teigimu, gali užtekti vienos trumpos frazės, kad pradėtų veikti mūsų genai, reguliuojantys stresą. Priešiški ir šiurkštūs žodžiai (pvz.: „kerštas“, „neapykanta“) gali paskatinti mūsų organizme išsiskirti specifines neurochemines medžiagas, sukeliančias nerimą. Savo ruožtu pozityvūs žodžiai („taika“, „meilė“ ir pan.) gali sustiprinti pažintines smegenų funkcijas, suaktyvindami kai kurias smegenų vietas. SKIRTUMAS TARP JUODA IR BALTA – VIENAS ŽODIS? Ar gali būti, jog žodis yra pakankamai galingas, kad darytų įtaką ne tik tam, kaip jaučiamės, bet ir tam, kaip elgiamės – net tuo atveju, kai negalime žodžių sąmoningai suvokti? Klasikiniame (ir vėliau daug kartų pakartotame) Johno Bargho, Marko Cheno…