Tema

Bendravimo mokykla

Tema

Mums visiems daug įdomesnė asmeninė informacija apie žmogų nei paviršutiniški faktai, tačiau ne visi mokame kitą prakalbinti. Anot Anglijos mokslininkų, pašnekovas jums atsiskleis, jei prieš tai priversite jį nuoširdžiai juoktis. Londono universiteto koledžo tyrėjų atliktame eksperimente 112 tarpusavyje nepažįstamų studentų buvo suskirstyti į keturias grupes. Trys grupelės žiūrėjo skirtingus dešimties minučių trukmės filmukus: Michealio McIntyre’o „standup“ pasirodymą, golfo pamokas arba BBC dokumentiką apie džiungles. Po to buvo matuojamas dalyvių juoko ir emocinės būklės lygis. Tada kiekvienas tiriamasis turėjo parašyti trumpą prisistatymą apie save kitiems grupės nariams. Dalyviai, kurie prieš tai daug juokėsi, papasakojo daugiau asmeninės informacijos apie save. Tyrimo autorius Alanas Gray’us teigia, kad juokas – ne tik pozityvus išgyvenimas, kvatojimas paleidžia smegenyse laimės hormonus endorfinus. Kaip žinia, būdami laimingi noriau dalijamės informacija apie save. Norėdami išgirsti asmeniškesnių pasakojimų, pasimatyme ar susitikime netardykite žmogaus iš karto, pirmiausia nuginkluokite pašnekovą taikliu sąmoju. W. Gray, B. Parkinson, R. I. Dunbar. Laughter’s Influence on the Intimacy of…

Vaikystėje draugas buvo tas, kuris su mumis žaidė. Jeigu statant tvirtovę smėlio dėžėje, kaimynų vaikas padėjo sumūryti mums pamatus, laikėme jį savo draugu. Suaugus bičiuliai taip pat padeda mūryti pamatus, tik jie būna emociniai ar materialiniai. Verkiame draugams ant peties po skyrybų ar prieš išvykdami atostogauti prašome pasaugoti šuniuką ir palaistyti gėles. Ne su kiekvienu norisi dalytis savo paslaptimis ar patikėti šeimos augintinį, todėl bičiulius renkamės atsakingai. Atliktų tyrimų duomenimis, elgiamės teisingai, nes draugų įtaka mums gali būti esminė. Sąmoningi draugai stiprina savikontrolę Disciplinuoti draugai, neišleidžiantys viso mėnesio uždarbio per dieną, motyvuoja jus elgtis taip pat. Valia būtina, siekiant ilgalaikių tikslų, todėl sąmoningi draugai gali smarkiai prisidėti prie jūsų sėkmės. Nesvarbu, ar tai būtų ruošimasis egzaminams, ar dietos laikymasis, sąmoningas draugas jus įkvėps nenukrypti nuo tikslo. Mažiau draugų, daugiau išlaidų Kai žmonėms trūksta kokybiško bendravimo, jie išleidžia daugiau pinigų. Čikagos universiteto mokslininkai pastebėjo, kad atstumtas ir vienišas žmogus…

Galvojant apie savo darbą arba verslą bei politiką kyla minčių apie įtaką darančius žmones: vieni nori tokie tapti, kiti – sustiprinti turimą autoritetą, treti – nebepasiduoti spaudimui. Jei manote, kad autoritetingieji vadovai, galingieji valdovai ir kiti ryškūs lyderiai išsiskiria ypatingomis asmeninėmis savybėmis, kurios ir nulemia tokią jų poziciją, klystate. Tiesa ta, kad stipriausieji tiesiog geriausiai moka pasiremti pirmykštėmis, prigimtinėmis aukštesnės padėties grupėje išlaikymo taisyklėmis, kurios vienodai galioja ir žmonių, ir gyvūnų pasaulyje. Zoopsichologai, biosociologai ir socialiniai psichologai apie tai pateikia daugybę įrodymų, o anglų psichologas Desmondas Morrisas atskleidžia dešimt pagrindinių va(l)dovo galios užtikrinimo triukų. Valdžios simboliai Lyderio kūnas prižiūrėtas, atletiškas, raumenys atpalaiduoti. Įtampos, neryžtingumo, abejonės, nuovargio ar nerimo nepastebėsite net ir netikėčiausiose situacijose. Savo apranga ir įvaizdžio detalėmis jis rodo, kad savo socialinėje grupėje yra tas, kuris ne tik nieko nestokoja, bet ir lenkia daugumą. Ar galėtumėte įsivaizduoti, kad koks nušiuręs liūtas vadovautų būriui, tirštai apsuptas gentainių? Net animaciniuose filmuose…

„Visą gyvenimą žiūrėjau į žodžius taip, lyg matyčiau juos pirmą kartą.“ Ernestas Hemingway’us Žodis yra galingas. Dažnai net galingesnis, nei esame linkę manyti. Žodžiai, anot mokslininkų Andrew Newbergo ir Marko Roberto Waldmano, yra kur kas daugiau nei priemonė mūsų mintims ir nuotaikoms išreikšti. Žodžiai gali keisti tai, kaip funkcionuoja mūsų smegenys. Šių mokslininkų teigimu, gali užtekti vienos trumpos frazės, kad pradėtų veikti mūsų genai, reguliuojantys stresą. Priešiški ir šiurkštūs žodžiai (pvz.: „kerštas“, „neapykanta“) gali paskatinti mūsų organizme išsiskirti specifines neurochemines medžiagas, sukeliančias nerimą. Savo ruožtu pozityvūs žodžiai („taika“, „meilė“ ir pan.) gali sustiprinti pažintines smegenų funkcijas, suaktyvindami kai kurias smegenų vietas. SKIRTUMAS TARP JUODA IR BALTA – VIENAS ŽODIS? Ar gali būti, jog žodis yra pakankamai galingas, kad darytų įtaką ne tik tam, kaip jaučiamės, bet ir tam, kaip elgiamės – net tuo atveju, kai negalime žodžių sąmoningai suvokti? Klasikiniame (ir vėliau daug kartų pakartotame) Johno Bargho, Marko Cheno…