UA-99588513-1 Darbuotojų medžioklė - Psichologija Tau

Žvelgiantiems giliau

Darbe

Darbuotojų medžioklė

Kaip žinoti, ar pretendentas į darbo vietą bus toks geras, kaip jis teigia? Keletas kertinių klausimų padės nupiešti būsimo darbuotojo portretą ir sėkmę.

Vienas iš esminių veiksnių, sąlygojančių efektyvią įmonės veiklą, – savo darbą išmanantys ir motyvuoti darbuotojai. Suburti produktyvią komandą užtrunka ne vienus metus. Todėl gebėjimas efektyviai spręsti personalo atrankos klausimus šiuo atveju yra vienas iš pagrindinių. Prie plačiai taikomų atrankos metodų neurolingvistinis programavimas siūlo pridėti dar vieną – metaprograminį tipo nustatymą. Tai – psichologinės diagnostikos instrumentas, kuris padeda išsiaiškinti svarbiausius žmogaus mąstysenos ypatumus ir prognozuoti, kaip jis susitvarkys su jam skiriamomis užduotimis.

Darbo kokybė priklauso nuo mąstymo stiliaus

Mus pasiekiančios informacijos kiekis yra kur kas didesnis, nei pajėgiame priimti ir apdoroti. Todėl didesnė dalis lieka už mūsų dėmesio ribų, kitaip tariant, yra praleidžiama. Metaprogramos – tai savotiški psichologiniai filtrai, nuo kurių priklauso, kiek ir kokios informacijos bus priimta, kaip ji tvarkoma ir panaudojama priimant sprendimus, pasirenkant optimalius veikimo būdus.

Skirtingiems uždaviniams tinkami skirtingi informacijos rinkimo ir apdorojimo būdai. Darbuotojai su vienomis užduotimis susitvarko geriau nei su kitomis. Todėl darbo našumas didžia dalimi priklauso nuo to, koks yra asmens mąstymo stilius (metaprogramų rinkinys). Nei vienas jų nėra geras arba blogas – viskas priklauso nuo konteksto ir tikslų (į darbą norime priimti buhalterį, vadybininką ar ką kitą). Todėl susipažįstant su mąstymo stiliais verta atkreipti dėmesį į tuos klausimus ar tikslus, kurie labiausiai tinka konkrečiai darbo vietai. Metaprogramos paprastai nagrinėjamos poromis, kurios parodo du priešingus tam tikros užduoties sprendimo polius. Nustatyti dominuojančią pusę ne visuomet paprasta. Tačiau, pasižiūrėjus atidžiau, galima įvertinti, kad ir nežymią persvarą.

Darbuotojo portreto sudarymas

Yra įvairių būdų, kaip nustatyti asmens metaprograminį profilį. Tai gali būti klausimynas su uždarojo tipo klausimais, į kuriuos atsakoma „taip“ arba „ne“, nedidelis rašinėlis, kuriame pretendentas turi išsamiai atsakyti į pateiktus atvirojo tipo klausimus, ir galiausiai asmeninis 15–20 minučių trukmės pokalbis. Užduodant specialiai paruoštus klausimus galima gana greitai surinkti visą profiliui sudaryti reikiamą informaciją. Šiam metodui reikalinga tam tikra atrankos specialisto patirtis, bet per pokalbį galima užduoti papildomų klausimų, jei yra neaiškumų ir turimos informacijos neužtenka.

Mąstymo stilių išmanymas gali praversti ir kitose personalo valdymo srityse. Žinant, kokie yra darbuotojų tipai, galima kur kas efektyviau išnaudoti jų asmeninį ir profesinį potencialą, pateikti būtent tas užduotis, kurias jie gali atlikti geriausiai. Taip galima gerokai optimizuoti užduočių paskirstymą. Kita vertus, iš anksto žinant, kokie yra skyriaus darbuotojų mąstymo ypatumai, galima įvertinti, kaip jiems seksis dirbti kartu vienoje komandoje.

Ir, žinoma, reikia prisiminti, kad ir koks tai veiksmingas ir patrauklus instrumentas, jo nepakanka norint efektyviai įvertinti tokią sudėtingą sistemą kaip žmogus. Todėl geriausia metaprograminio tipo nustatymo metodą vertinti kaip vieną iš priemonių, padedančių spręsti efektyvaus žmogiškųjų išteklių panaudojimo versle klausimus.

Straipsnyje apžvelgiame pačius svarbiausius mąstymo stilius. Jų yra ir daugiau: „procedūros ir galimybės“, „intraversija ir ekstraversija“, „sensorinis ir intuityvus“, „vizualinis, girdimasis ir kinestetinis“, „žmonės, daiktai, procesas ir rezultatas“, „individualumas, kolektyviškumas ir lyderystė“. Galite pasirinkti tas metaprogramas, kurios jums atrodo tinkamiausios sprendžiant tam tikrus uždavinius. Tačiau aiškesniam darbuotojo portretui susidaryti pakanka šešių.

Šeši mąstymo stiliai

Vidinis ir išorinis

Ši metaprograma parodo, kokiais kriterijais asmuo vadovaujasi lygindamas kelis galimus savo elgesio variantus. Žmonės, kurių mąstymo stilius yra vidinis, vadovaujasi vidiniais kriterijais ir įsitikinimais. Jie renka informaciją, vertina ją, bet sprendimus priima savarankiškai, pasikliaudami asmenine patirtimi. Vadovauti tokiems žmonėms nėra lengva. Nurodymus ar instrukcijas jie priima tik kaip papildomą informaciją. Toks asmuo gali priešintis bet kokiam iš šalies siūlomam sprendimui, nors jis jam ir būtų naudingesnis.

Išoriniu mąstymo stiliaus asmenys aiškindamiesi, kokiais kriterijais ar normomis reikia vadovautis, ieškos aplinkinių pagalbos. Dažnai jie apsisprendžia veikti tik tuomet, kai kas nors kitas patvirtina, jog toks sprendimas teisingas. Jiems nuolat reikalingi kitų žmonių patarimai, nes jie nėra įsitikinę, ar elgiasi teisingai. Stebint iš šalies gali pasirodyti, kad tokiems asmenims sunku priimti sprendimus. Jiems patinka būti vadovaujamiems ir jie mielai perleidžia atsakomybę už sprendimų priėmimą kitiems žmonėms.

Diagnostika

Šį mąstymo stilių galima nustatyti uždavus klausimą „Kaip žinote, kad darbą padarėte gerai?“ Vidinio mąstymo stiliaus asmuo, pasakys, kad taip nusprendė pats, o išorinio – kad klientas arba vadovas buvo patenkintas.

Nuo ir link

Šis stilius parodo, kaip žmonės motyvuoja save daryti tai, ko nenori. Asmuo su metaprograma „link“ dėmesį telkia į savo tikslus. Jam rūpi, ką jis gali išlošti, gauti, pasiekti. Toks žmogus įsivaizduoja, kaip viskas atrodys pasiekus užsibrėžtą tikslą ir tai jiems yra geriausia motyvacija.

Žmonės su metaprograma „nuo“ mato problemas ir žino, ko reikia vengti. Dėmesį pirmiausia kreipia į tai, kas jiems nepatinka. Dažnai jie įsivaizduoja, kaip jiems bus blogai, jei jie ko nors nepadarys, ir tai juos skatina veikti.

Priklausomai nuo dominuojančio stiliaus vienus pavaldinius labiau motyvuos siūlomas apdovanojimas, kitus – gresianti bausmė. Žmonės, pasižymintys „link“ mąstymo stiliumi, yra sėkmingiau darbuojasi tuose baruose, kur svarbus nuolatinis tikslų siekimas. Asmenys su metaprograma „nuo“ labiau tinka ten, kur reikalingas kruopštumas, kur reikia pastebėti klaidas ar tikrinti ataskaitas.

Diagnostika

Šią metaprogramą galima nustatyti uždavus klausimą: „Kodėl jūs norite pakeisti darbą?“ Žmogus su metaprograma „nuo“ dažniausiai skųsis senuoju darbu – kaip jis nuo jo pavargo, koks jis neįdomus ir neperspektyvus. Žmogus su metaprograma „link“ kalbės apie naują darbą, kuris jį domina savo iššūkiais ir galimybėmis, ir kad čia jis galbūt galės geriausiai išnaudoti savo galimybes.

Veikti ir galvoti

Ši metaprograma parodo žmogaus veikimo stilių. Veiksmo asmuo yra iniciatyvus ir greitai imasi naujos veiklos, nelaukdamas, kol kiti pradės ką nors daryti. Vis dėlto tai nereiškia, kad darbus jis atliks greitai. Iniciatyvumas pasireiškia tuo, kad tokiam pavaldiniui pradėti darbą nereikalingas postūmis iš išorės, jis gali pradėti judėti pats.

Žmogus su metaprograma „galvoti“ neskuba, laukia, kada kiti pradės veikti, arba laukia startui tinkamo momento. Jo elgesį galima apibūdinti kaip reakciją į įvykius. Tai nereiškia, kad jis dirba lėtai, bet jam reikalingas postūmis iš šalies.

Diagnostika

Į klausimą „Kas jums geriausiai sekėsi ankstesniame darbe?“ žmogus su metaprograma „veikti“ greičiausiai pasakys, kad sugebėjo pats pasiūlyti ir realizuoti keletą svarbių projektų. O asmuo su metaprograma „galvoti“ pasakys, kad puikiai susidorojo su tais projektais, kurie jam buvo patikėti, ir taip pat pasiūlė keletą vertingų idėjų (kurias greičiausiai realizavo kažkas kitas).

Globalus ir detalus

Ši metaprograma apibūdina, su kokiu informacijos kiekiu mieliau dirbama. Globaliojo stiliaus asmenys dažniau dirba su dideliais informacijos kiekiais. Jie masto globaliai ir mėgsta apibendrinti. Stengiasi pamatyti visumą ir tik retkarčiais gilinasi į detales. Gali praleisti tam tikrus sekos žingsnius ir taip sudaryti nepatogumų, kai reikia atkurti visą paveikslą. Procesą paprastai mato kaip visumą, o ne kaip tam tikrų žingsnių seką. Puikiai kuria strateginius planus. Per mišką gali nepastebėti atskirų medžių.

Detaliojo stiliaus asmuo linkęs dirbti su mažais informacijos kiekiais, iš kurių jis gali konstruoti stambesnius masyvus. Daugiau dėmesio skiria detalėms. Pirmenybę teikia nuoseklumui – daro žingsnį po žingsnio. Mėgsta pateikti tikslius apibūdinimus. Linkęs tikslinti detales. Per medžius gali nepamatyti miško.

Diagnostika

Norint nustatyti, kuri metaprograma dominuoja, reikėtų įsiklausyti į žmogus kalbą. Ar jai būdingesnis konkretumas ir detalės, ar labiau linkstama į bendro pobūdžio atsakymus ir stambius informacijos blokus? Į klausimą „Ką veikėte savo ankstesniame darbe?“ pirmasis pateiks daug ir detalios informacijos, antrasis apsiribos tik esminių momentų apibūdinimu.

Panašumai ir skirtumai

Ši metaprograma parodo, į ką asmuo labiau kreipia dėmesį – į tai, kas panašu, ar į tai, kas skiriasi. Žmonės, orientuoti į panašumus, greičiau pastebi tai, kas atitinka jų ankstesnę patirtį. Jie konservatyvesni. Perka paprastai tuos pačius ar panašius į ankstesnius daiktus. Kalbėdamiesi paprastai pastebi tai, kam galėtų pritarti. Retai keičia darbovietes. Gerai atliks tas užduotis, kurios yra panašios į ankstesnes. Iš kelių veiklos variantų pasirinks tą, kuris jau išmėgintas ir yra gerai pažįstamas.

Į skirtumus orientuoti asmenys pastebi tai, kas nauja ir nepanašu. Kalbėdamiesi atkreipia dėmesį į tai, kam nepritaria, ir ginčijasi. Nuolat ieško permainų. Dažniau nei kiti keičia darbus. Ieško naujų elgesio būdų. Nemėgsta kartoti.

Diagnostika

Į klausimą „Kodėl jūs pasirinkote būtent mūsų darbą?“ žmogus su metaprograma „panašus“ greičiausiai atsakys, kad jis yra panašus į tai, kuo jam teko užsiimti anksčiau. Į skirtumus orientuotas žmogus papasakos, kas nauja, palygti su jo ankstesniais darbais, jį sudomino.

Praeitis, dabartis ir ateitis

Ši metaprograma rodo, į kur labiausiai sutelktas dėmesys – į praeities, dabarties ar ateities įvykius.

Ateities žmogui pirmiausia rūpi tai tai, kas gali įvykti. Jam patinka dalytis savo artimiausiais ir tolimesniais planais. Paprašytas papasakoti apie savo įmonę, jis šnekės apie plėtros planus ir perspektyvas. Tokie žmonės gerai sprendžia užduotis, susijusias su planavimu ir plėtra.

Dabarties žmogui rūpi tai, kas vyksta šiuo metu. Praeities – tai, kas buvo praeityje. Šie žmonės yra neblogi analitikai.

Diagnostika

Metaprogramą padėtų nustatyti abstraktus klausimas, nesiejamas su laiku, pavyzdžiui: „Kaip reikalai? Kas geresnio?“ Praeities žmogus pasakos apie neseniai atsitikusius įvykius, dabarties žmogus dalysis tuo, kuo užsiima dabar, ateities – apie savo planus.

 

Komentuoti