Kai stebite saulėlydį, veidą papuošia šypsena. Krintant žvaigždėms, apkabinate artimąjį, o pajūryje pajuntate, kad laikas priklauso tik jums. Nuostabą sukelti nesunku, tačiau jos poveikis neįkainojamas.

Suprantame, kad dar niekada su tuo nebuvome susidūrę. Bijome, jaučiamės mažyčiai, tačiau neketiname bėgti. Stovime, mėgaujamės, o per kūną perbėga šiurpuliukai. Kokia tai būsena?

Prisimenu vakarą, kai gimė mano dukra. Grojo kalėdinė muzika, už lango lengvai snyguriavo, akušerės dirbo savo darbą, o manyje grūmėsi emocijos: nuostaba, didingas susižavėjimas, euforija, ramybė ir kartu jaudulys, baimė, nežinia. Panašiai jaučiausi ir įkopusi į Teidės ugnikalnį Tenerifėje arba skriedama amerikietiškaisiais kalneliais. Šis sunkiai paaiškinamas jausmas seniai domina mokslininkus, nes stebimas stiprus ryšys tarp jo ir pasitenkinimo gyvenimu. Pasirodo, kuo dažniau jį patiriame, tuo laimingesni esame.

Šios srities ekspertai Dancheris Keltneris ir Jonathanas Haidtas nuostabą apibūdina kaip buvimą dalimi kažko neaprėpiamo, kas pranoksta žmogaus suvokimą apie pasaulį: būseną, sugriaunančią ribas tarp malonumo ir baimės. Puikias sąlygas šiam potyriui turi astronautai, pilotai, tačiau, pasak D. Keltnerio, žmonės jaučia pagarbią nuostabą ir susidūrę su daug žemiškesniais reiškiniais, pavyzdžiui, matydami, kaip didingi parko medžiai pasipuošė kvapiais žiedais, gulėdami po žvaigždėtu dangumi ar girdėdami savo vaiko juoką. To negalima vadinti baime, nes pastaroji verčia pasitraukti, tačiau tai nėra vien tik malonumas, nes jis nebaugina. Mes tai pajuntame, kai būname pakerėti kokio nors ypatingo, išskirtinio reginio ar įvykio. Taip pat tai gali būti vestuvės, buvimas ant didingos viršukalnės, tiesioginis bendravimas su garsiu žmogumi arba neįtikėtinas dokumentinis filmas, nuo kurio per kūną perbėga šiurpuliukai. Vasarą būname gamtoje, keliaujame, užmezgame naujas pažintis, dažnai švenčiame mums svarbias šventes, todėl turime dar daugiau galimybių patirti nuostabą. Taigi, kaip kelionės į svečias šalis, atostogos prie jūros, nakvynė po žvaigždėtu dangumi ar varginantis žygis nepramintais takais gali paįvairinti mūsų gyvenimą?


Straipsnio tęsinį skaitykite naujausiame žurnalo “Psichologija Tau” numeryje

Jums gali būti įdomu

Parašykite atsiliepimą