Žvelgiantiems giliau

Naujas numeris

Dirbkite protingai, dirbkite laimingai

Galime išmokti dirbti nepervargdami ir džiugiai. Svarbu tinkamai ir reguliariai paskirstyti darbo apkrovą kūnui, protui ir sielai, kol dar nejaučiame nuovargio.

Vienas šaulys vaikščiojo po vienuolyno, kuris buvo gerai žinomas dėl savo griežtų taisyklių laikymosi, apylinkes. Staiga jis pamatė, kaip keletas vienuolių vienuolyno sode triukšmingai linksminosi ir valgė skanėstus.

– Koks begėdiškumas tų, kurie ieško kelio pas Dievą, – gana garsiai kalbėjo šaulys. – Visus įtikinėja, kad svarbu tvarka, o patys patyliukais linksminasi!

– Jei tu iššausi šimtą strėlių iš eilės, kas nutiks tavo lankui? – paklausė jo vyriausias vienuolis.

– Jis sulūš.

– Jei kas nors viršija leidžiamas ribas, jis taip pat netenka savo galios, – pasakė vienuolis. Kiekvienas, kuris nemoka išlaikyti darbo ir laisvalaikio pusiausvyros, greitai praranda įkvėpimą ir negali ilgai dirbti.

Rytų sakmė

 

Spartėjant gyvenimo tempui ir didėjant darbo apimtims, dažnas darbuotojas dirba viršvalandžius. Tai, ko nespėjo padaryti per darbo savaitę, bando pabaigti savaitgaliais. Kasdienybe tampa pokalbiai telefonu darbo reikalais ar atsakinėjimas į elektroninius laiškus ne darbo metu. Mintys apie darbą neapleidžia ir važiuojant namo ar vakarieniaujant su šeima. Darbas tampa sunkia neišvengiamybe, laikas prilygsta pinigams, o tikrasis poilsis virsta prabanga. Bet už viso to dar yra darbuotojas – žmogus. Kaip tokiomis aplinkybėmis jis jaučiasi? Ar jis išlieka laisvas pasirinkti darbo tempą, krūvį ir poilsį, ar tampa kažkieno valdoma darbine marionete?


Straipsnio tęsinį skaitykite naujausiame žurnalo “Psichologija Tau” numeryje 

Komentuoti