Viena dažniausiai apie intelektą skleidžiamų žinučių yra ta, kad jis yra įgimtas ir laikui bėgant nekinta. Vis dėlto, panašu, kad savo rankose turime daugiau kontrolės, nei galvojame.

Aukštas IQ lemia sėkmę darbe

Atvykote į darbo pokalbį. Įeinate į susitikimų kambarį, įsitaisote kėdėje ir rankose imate nerimastingai sukinėti ką tik pripiltą vandens stiklinę. Norite padaryti kuo geresnį įspūdį. Kaip manote, kokias savybes būsimas darbdavys stengsis jumyse įžvelgti? Žinoma, daug kas priklauso nuo įmonės specifikos ir darbo pobūdžio – tačiau tyrimai rodo, jog yra keli universalūs dalykai, reikšmingi daugumai organizacijų. Ir juos nesunku atspėti: joms svarbu, jog darbuotojas būtų motyvuotas dirbti ir gerai sutartų su kitais žmonėmis.

Tačiau jei apie tą patį idealų darbuotoją pasiteirautume mokslininkų, nustebtume. Kaip atskleidė Tomasas Chamorro-Premuzicas su kolegomis, darbdaviai per daug dėmesio skiria kandidatų entuziazmui ir socialiniams įgūdžiams, nustumdami į antrą planą veiksnį, geriausiai prognozuojantį būsimo darbo kokybę. Šis veiksnys – tai kognityviniai gebėjimai. Kalbant paprasčiau, intelektas.

Kone dešimtmečiu anksčiau tai patvirtino ir psichologai Schmidtas bei Hunteris, kurie šia tema atliko milžinišką darbą – surinko ir apibendrino duomenis iš empirinių tyrimų, atliktų beveik per šimtą metų. Jie priėjo išvadą, kad protiniai gebėjimai (kuriuos matuoja IQ testai) tiksliausiai apibrėžia mūsų sėkmę darbe. Kodėl? Žmonės, kuriems būdingas aukštas intelektas, tiesiog sugeba mokytis greičiau už kitus. Dar daugiau: net jei tarp darbuotojų yra daugiau nei dešimtmečio patirties skirtumas, asmenys su aukštesniu IQ vis tiek lenkia savo darbo rezultatais.

Galima juokauti: jei darbdavys iš anksto žinotų žmogaus IQ, jam nereikėtų vargintis darbo pokalbyje klausinėjant: „Ar galite papasakoti apie save daugiau?“, „Kokios jūsų stipriosios ir silpnosios savybės?“, „Kaip tvarkotės su stresinėmis situacijomis?“. Ir jis tikrai sutaupytų laiko, jei nereikėtų gauti rekomendacijų iš buvusių vadovų.

Manote, tai galioja vien prestižinėms „tiksliukų“ profesijoms ir praranda aktualumą, jei nesate ekonomistas, finansų specialistas ar programuotojas? Mokslininkas Davidas Brooksas, šią sritį nagrinėjantis daugybę metų, sako, kad tai įprastas žmonių požiūris. Anot jo, daug kas įsivaizduoja (o galbūt guodžia save), kad asmenys su aukštu intelektu tėra viso labo geresni matematikai. Tačiau iš tiesų skirtumas matomas ne tik su skaičiais susijusiuose darbuose: aukštesnio intelekto žmonės yra geresni vadovai ir pardavėjai, klerkai ir paslaugų sferos darbuotojai, mašinistai ir kariai.

Jei žiūrėtume dar plačiau? Tyrimai rodo, kad aukštesnis intelektas susijęs su didesnėmis pajamomis, geresne sveikata ir ilgesne gyvenimo trukme.

Vis dėlto dažnai apie tai kalbama tik puse lūpų. Iš dalies dėl to, kad norisi palaukti dar daugiau ir išsamesnių tyrimų. Taip pat intelektas turi ryškų genetinį komponentą. Žmonės gali kontroliuoti motyvaciją ir socialinius įgūdžius, o IQ daugiausia – laikoma, kad apie 50 proc. – yra įgimtas. Niekas nenori būti „tik skaičiumi“, ypač tokiu, kurio patys nepasirinkome. Todėl skubėti prie išvadų, kad kažkam gyvenime tiesiog iškrito ne pačios geriausios kortos, neatrodo nei humaniška, nei sąžininga.


Straipsnio tęsinį skaitykite lapkričio / gruodžio „Psichologija Tau“ numeryje

Jums gali būti įdomu

Parašykite atsiliepimą