|
 Jei norite geriau suprasti kitus, visų pirma
turite suprasti save. Išmokite įsiklausyti į savo emocijas ir už išvysti jų slypinčias
tiesas.
Ieškokite
sąsajų
Kartais sunku suprasti savo emocijų kilmę. Atrodytų,
turėtume būti ramūs, tačiau širdis daužosi it pašėlus. Tokiais atvejais
naudinga savęs paklausti: „Kada paskutinį kartą panašiai jaučiausi ir kas tuo
metu vyko?“ Tai padės suprasti, ar kilę jausmai atspindi realų įvykį, o galbūt
tėra praeities įvykių palikimas. Pavyzdžiui, ruošdamasis pokalbiui dėl darbo
puolate į paniką. Tai nėra šiai situacijai būdingas jausmas, vadinasi, jį galėjo
sukelti praeities nesėkmės, kurios ir dabar jums kartina gyvenimą.
Sugretinkite
jausmus su mintimis
Jei staiga tarsi iš dangaus užklumpa
nepaaiškinamos emocijos, verta savęs paklausti: „Kokias mintis man sukelia ši
situacija?“ Žmonėms dažnai kyla prieštaringi jausmai, todėl įsiklausyti į
kiekvieną jų tampa sudėtinga – tarsi klausytumėte visų liudininkų teisme. Tik
atsižvelgdamas į „įkalčius“ galėsite priimti teisingiausią sprendimą.
Įsiklausykite
į savo kūną
Ką jis šiuo metu jums nori pasakyti? Sustojęs
skrandis pakeliui į darbą gali signalizuoti patiriamą stresą, besidaužanti
širdis išvydus draugą gali rodyti jūsų simpatijas jam ir t. t. Atsižvelgdamas
į pojūčius ir už jų slypinčius jausmus galėsite suprasti tai, ką kartais protas
nori nuo jūsų nuslėpti.
Pažvelkite
kitų akimis
Jei jums sunku suprasti savo jausmus,
paprašykite artimųjų nuomonės. Aplinkiniai gana taikliai įvardija kitų asmenų
emocijas, ypač jeigu jie juos gerai pažįsta. Įžvalga iš šalies naudinga, nes
kiti gali kartais pamatyti daugiau nei mes.
Stebėkite
save
Kiekvieną dieną paklauskite savęs, kaip
jaučiatės. Įvertinkite savo būseną nuo 1 iki 100 ir šį balą užrašykite „emocijų“
knygelėje. Šalia aprašykite įvykius, lėmusius jūsų jausmus. Tai ne tik padės
pamatyti, kas jums dovanoja geriausias emocijas, bet ir leis išsilieti. Tyrimai
rodo, kad jausmų ir minčių užrašymas padeda atsikratyti neigiamos įtampos.
|
