Žvelgiantiems giliau

Darbe

Intrigos darbe – klastingas būdas pakirpti sparnus

Katę ir pelę žaidžia ne tik vaikai. Smurtas darbe tiek pat aktualus, kaip ir patyčios mokyklose.

Kaipgi atsitiko, kad jūs, profesionalus, iniciatyvus, energingas darbuotojas, dar visai neseniai didžiavęsis savo darbu ir laužęs galvą, kaip pasiekti geresnių rezultatų, tapote išsiblaškiusiu, abejingu, nusiminusiu, o gal ir ant viso pasaulio pykstančiu žmogumi? Jums nuolat skauda galvą, širdį, trūksta oro, „veržia“ skrandį. Net savaitgaliai nustojo teikti atgaivą, nes, artėjant darbo dienai, nemalonios emocijos ir kūno pojūčiai sustiprėja. Jums vis mažiau rūpi darbo kokybė, o ką kalbėti apie pačios darbovietės ateitį. Svarbu liko viena: atlikti būtinas pareigas taip, kad vadovui nebūtų prie ko labai prisikabinti. Galvoje nuolat sukasi mintis: kaip norėčiau pakeisti darbą! Jei iš šio aprašo atpažinote save, sveiki atvykę į pakirptų sparnų karalystę, kurią valdo… moberis!

Apie psichologinį smurtą darbe, vadinamą mobingu, kalbama retai. Pamėginkite kam nors užsiminti, kad jūsų blogos būsenos kaltininkas yra darbas. Greičiausiai sulauksite ko nors panašaus į „to negali būti, tau tik taip pasirodė“, „visose darbovietėse tas pats, visi viršininkai vienodi“ arba „pats kaltas“. Supratimo ir paramos retai sulauksite. Taip yra dėl dviejų priežasčių. Pirma, turime per mažai žinių apie psichologinį smurtą darbe ir jo padarinius. Antra, psichologinė prievarta priskiriama asmeninių reikalų sferai. Vadovaujamasi principu „ne mano daržas, ne mano pupos“, kitaip tariant – tai tavo problemos, pats su jomis ir tvarkykis. Kaip yra iš tiesų? Ar mobingas yra paties žmogaus problema? Kokios priežastys jį skatina ir kaip jį atpažinti? Ir, galiausiai, ar galima išvengti šio užpuolimo.

Rezgamos intrigos

Mobingas – darbuotoją žlugdantis psichologinis spaudimas, ujimas. Tai – psichosocialinė ir darbo problema, vis dar sulaukianti per mažai dėmesio ir tyrimų. Mobingo terminas kilęs iš anglų kalbos žodžio mob, reiškiančio gaują, mafiją, prastuomenę arba puolimą. Tad mobingas yra apgalvotas, tikslingas, pasikartojantis ir sistemingas vadovo arba kolegos neetiškas elgesys darbovietėje, siekiant auka pasirinktą bendradarbį parodyti menkesnį, nereikšmingą, nekompetentingą. Galutinis tokio ujimo tikslas – išstumti engiamą asmenį iš kolektyvo ar organizacijos. Iš pradžių žmogus pastebi esąs išjuokiamas, nuvertinamas, gali atkreipti dėmesį, kad viešai menkinami arba ignoruojami jo darbo rezultatai, idėjos ir pasiūlymai. Kartu moberis stengiasi auką eliminuoti iš bendrų ir perspektyvesnių veiklų, įtikinti bendradarbius, kad šis asmuo per mažai patyręs, nesumanus arba nesugyvenamas – skiriasi nuo kitų kolektyvo narių. Tam pasitelkiamas šmeižtas, apkalbos, iš piršto laužti faktai. Problemą spręsti nepaprastai sunku, nes situaciją komplikuoja tai, kad smurtautojas savo veiksmus viešai dangsto tariamu mandagumu, net draugiškumu, įsižeidžia, jei kas ima daugiau domėtis aukos nusiskundimais. Klausinėjamas puolėjas ima gintis, įžūliai vadindamas aukos liudijimą melu ir pats prisiimdamas nukentėjusiojo vaidmenį…

Moberio viešai demonstruojamas „šventumas“ nėra vienintelis jo ginklas. Melu, pusiau nutylėta tiesa ir manipuliaciniais veiksmais jis telkia palaikymo grupę. Kartais suburta grupė išties įtiki, kad ujamas bendradarbis nusipelnė nepagarbos, pajuokos ir pan. Tada smurto, nukreipto į konkretų žmogų, mastas išauga, pasipriešinti tampa beveik neįmanoma, ir mobingo padariniai darosi neprognozuojami. Tačiau dažniausiai bendradarbiai palaiko puolėją iš baimės ir nenoro turėti panašių sunkumų kaip kolega. Ypač jei smurtautojas ir tiesioginis vadovas yra tas pats asmuo. Regis, verčiau užsimerkti ir stengtis nesivelti į „jų“ ginčus.

Mobingo išpuoliai gali pasireikšti tiesiogiai, pavyzdžiui, kreiva šypsena, atlaidumo kvailesniam prisodrintais atodūsiais, akių vartymu, įžeidžiančiomis replikomis, nuvertinančiais komentarais, kalbančiojo pertraukinėjimu. Arba pasyviu agresyvumu: nemėgstamo kolegos „nematymu“, „užmiršimu“, ko šis buvo prašęs, pavėluotai, iškraipytai arba netiksliai perduodama, o pasitaikius tinkamai progai – ir visai nuslepiama informacija.

Jei smurtauja vadovas, neįtikęs pavaldinys gali būti apkrautas papildomais arba beprasmiais darbais. Juos atlikus, toks vadovas dažnai leptelėti, kad darbai buvo nereikšmingi, itin paprasti, kad jis nesitikėjo, jog darbuotojas sugaiš šitiek laiko ir t. t. Kadangi vadovas turi galią riboti darbuotojo galimybę išsakyti savo nuomonę, viešai ištarti jo žodžiai gali pasirodyti teisingi. Taip formuojama neigiama nuomonė apie engiamo darbuotojo kompetenciją arba charakterį.

Aukštesnio lygmens vadovai, turintys daugybę kasdienių organizacinių rūpesčių, į situaciją paprastai nesigilina, o kartais net sąmoningai ignoruoja šią iškreiptų santykių problemą. Jie linkę tikėti tuo, kas jiems kalbama, bet nesiklausyti, ką sako konfliktuojančios pusės, kokie faktai susiję su žodžiais. Tad puolėjas, ypač jei jis užima vadovaujamas pareigas, gali jaustis gana saugus ir laisvas nešvariais būdais atsikratyti tų, kurie jam asmeniškai trukdo arba yra nepatogūs.

Puolėjo portretas

Itin svarbu suprasti du dalykus. Pirma, nėra jokių logiškų priežasčių niekinti auka pasirinktą bendradarbį. Ujamas asmuo nė nenutuokia, o pats smurtautojas dažniausiai negali argumentuotai paaiškinti, dėl ko atsirado santykių įtampa. Antra, tapti puolėju netyčia neįmanoma, nes smurtas prieš konkretų žmogų ar žmones taikomas apgalvotai ir tikslingai.

Iš tiesų moberis – nelaimingas asmuo, savo vidinę vertę matuojantis įtaka, turtu, pareigomis ir kitais galią parodančiais dalykais. Kadangi pats jaučiasi nesaugus ir be galo bijo būti atstumtas, nuslopintą neapykantą tariamą grėsmę keliantiems bendradarbiams dangsto sumeluotu mandagumu. Imdamasis niekšingų manipuliacijų, puolėjas siekia arba sunaikinti „grėsmės“ šaltinį, arba pademonstruoti savo vertę, pabrėždamas kitų trūkumus. Todėl jo auka gali būti bet kuris kolektyvo narys.

Moberio varomosios jėgos yra pavydas, garbėtroška ir puikybė. Pavydas neleidžia objektyviai matyti kito asmens ir gimdo norą jį pašalinti. Pavydą lydi širdperša, kylanti įsivaizduojant kito žmogaus laimę. Pavyduolį kamuoja troškimas turėti kitų turtus, bruožus, talentus. Jis svajoja, kad niekas neturėtų to, ko jam pačiam taip trūksta. Pavydą moberis stengiasi nuslėpti, nes išpažinti šį jausmą reikštų deklaruoti savo žemesnę padėtį. O tai trokštančiajam galios – neištveriama. Puolėjas lengviau pasijunta sukėlęs nemalonumų tam, kuriam pavydi: įplieskęs ginčą, pašiepęs. O būdamas vadovu – sukeldamas bergždžią konkurenciją, skleisdamas apkalbas ir kitaip kenkdamas pasirinktai aukai arba aukoms.

Garbės troškimas taip pat kyla iš nevisavertiškumo ir vidinio nerimo, kad aplinkiniai palaikys jį nieku. Geisdamas įvertinimo ženklų, puolėjas siekia patikti bet kuria kaina, savo superego slėpdamas maloniais žodžiais, pagyromis, sukalbamumo regimybe ir net dosnumu! Moberis nuolat vaikšto su kauke. Akimirka, kai tuščiagarbis užklumpamas be kaukės, sužinojusiajam paslaptį yra lemtinga. Jo puolėjas nekenčia arba bijo dar labiau nei tų, kurie nepripažįsta arba nemato tuščiagarbio nuopelnų. Taip atsiranda būrys kolegų, kurie tampa priešais, asmenimis, vertais bausmės.

Iš garbėtroškos kyla puikybė. Šiuolaikinėje Vakarų kultūroje, aukštinančioje galią ir dominavimą, vyrauja „aš“ kultas. Aplinkiniai suprantami kaip varžovai. O stiprūs varžovai – kaip priešai. Tad moberis – tai žmogus, suabsoliutinęs galios žaidimų svarbą. Neturėtų stebinti, kad asmuo, kurio vienintelis tikslas yra jis pats, galiausiai tampa laisvės atėmėju. Ir jokie pokalbiai ar sutartys su juo nieko pakeisti negali, nes puolėjui aplinkiniai yra arba įrankiai, arba priešai. Arba tuščia vieta.

Po karo…

Tiek psichologinį smurtą patiriančiam darbuotojui, tiek organizacijai mobingas turi sunkių padarinių. Susidūrę su psichologiniu persekiojimu, darbuotojai išgyvena didelį fizinių, emocinių ir psichologinių reakcijų spektrą: nuo gausesnio prakaitavimo ir greitesnio širdies plakimo iki alpimo, nemigos ar virškinamojo trakto opų, nuo padidėjusio dirglumo, savęs kaltinimo ir izoliacijos iki konfliktų, panaudojant jėgą, depresijos ar net savižudybės.

Ujamas asmuo ilgainiui praranda motyvaciją dirbti ir apskritai darbingumą. Dėl mobingo organizacijos praranda darbuotojus: didėja jų kaita, mažėja produktyvumas. Svarbiausia, kad psichologinio smurto padariniai nėra lokalūs. Stebintieji katės ir pelės žaidimą taip pat ima mažiau pasitikėti organizacija, tampa nelinkę bendradarbiauti, imtis iniciatyvų.

Svarstant, ar imtis veiksmų ištrūkti iš priekabių, vertėtų žinoti, kad nekovojant su skaudinančiu asmeniu ar jų grupe, mobingo patyrimo padariniai persekioja ir kitose darbovietėse ar net asmeniniame gyvenime, nes psichologinis smurtas sutrypia savivertę, pakerpa sparnus, o kartais net susargdina.

Jei kyla abejonių, ar verta įsikišti, pamačius, kad kolega patiria psichologinį smurtą, reikėtų prisiminti, kad mobingas paliečia kur kas daugiau žmonių, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Patyčių ir engimo patirtis kolektyve sėja baimę, įtarumą ir nepasitikėjimą. Galbūt būtent jūs, garsiai pranešęs moberiui, kad jis vienas liko juoda varna tarp baltų, sumažinsite smurtautojo drąsą.

Psichologinis smurtas darbe paverčia pavaldinius baikščiais prisitaikėliais. Argi galima tikėtis, kad organizacija klestės, neturėdama atsidavusių darbuotojų?

Nukaukite puolėją!

Kaip kovoti su mobingu? Pirmiausia reikėtų įvertinti, ar neetiško elgesio protrūkiai yra psichologinis smurtas, ir atmesti prielaidą, kad tai – priekabiautojo stuobriškumas, nesugebėjimas tinkamai bendrauti. Mobingu neetišką elgesį reikėtų laikyti tada, kai šis pasikartoja, trunka ne trumpiau nei keletą mėnesių ir yra nukreiptas į konkretų asmenį arba keletą asmenų. Svarbiausias mobingo požymis – skirtingas elgesys su „prasikaltusiais“ ir „neprasikaltusiais“, o ypač – „naudingais“ bendradarbiais ir viršininkais.

Vadovaujantis mandagaus elgesio taisyklėmis, atrodytų, kad norint nutraukti psichologinį smurtą užtektų atvirai ir nuoširdžiai pasikalbėti su puolėju. Tačiau tokia diskusija neduos pozityvių rezultatų. Mobingas nėra dviejų asmenų konfliktas ir čia netinka atsukto antrojo skruosto taktika. Piktavališkai nusiteikęs kolega žino, ką daro ir ko siekia. Tad atviras pokalbis greičiau sudarys galimybę tiksliau kirsti į skaudžiausias vietas, nei padės sustabdyti priekabiavimą. Po tokio pokalbio nenustebkite vėliau išgirdę, kad grasinote ir darėte spaudimą būtent jūs!

Taip pat ne kokia išeitis mėginti kolegoms ir vadovams atverti akis. Gindamasis ir nuolat kalbėdamas apie priekabes, darbuotojas pats save kompromituoja – nors ir nenorėdamas, sudaro nepatenkinto, kaltinančio, konfliktiško asmens įspūdį.

Veiksmingiausia būtų kreiptis į savo arba aukštesnės grandies vadovą ir paprašyti padėti išspręsti problemą. Tam, kad jūsų nusiskundimas būtų pagrįstas, patartina raštu fiksuoti faktus, kada ir kaip buvote pažemintas ar įžeistas, kaupti elektroninius laiškus, padėsiančius apibūdinti aplinkybes, dėl kurių vėliau įvyko nesusipratimas, negalėjote atlikti jums skirtų užduočių ir panašiai. Jei pats puolėjas organizuoja susitikimus akis į akį ir daro jums žlugdantį psichologinį poveikį, pasinaudokite pokalbio įrašymo galimybe. Taip sukaupsite įrodymų ir tam atvejui, jei tektų ginti savo teises ir orumą teisme.

Mobingą įveikti sudėtinga, nes sąlygas jam pirmiausia sudaro organizacijos kultūra. Įmonėse, kuriose ryški hierarchija, subordinacija, kur autoritetas ne užsitarnaujamas, bet gaunamas kartu su vadovaujamomis pareigomis, psichologinis smurtas klesti kur kas dažniau. Palankios sąlygos susidaro taip pat ten, kur plėtojama deklaratyvi, popierinė demokratija, t. y. darbuotojai neturi arba turi mažą įtaką sprendimams, išplitę giminystės ir draugų ryšiai (tik šiukštu nesupainiokite su draugiškais ryšiais!), vadovas vienašališkai vertina darbuotojo darbo rezultatus, kur nėra visuotinės atlyginimo sistemos, objektyvių vertinimo kriterijų arba jie dažnai ir drastiškai kinta. Tad organizaciniai strateginiai sprendimai yra svarbiausia ir bene vienintelė sėkminga priemonė, norint išrauti mobingą iš įmonės. Svarbiausi vadovybės uždaviniai yra:

  • sudaryti palankų diskusijoms klimatą, ugdyti darbuotojų bendravimo gebėjimus;
  • užtikrinti vienodas galimybes kiekvienam gauti visą su darbu susijusią informaciją (t. y. kaip įmanoma sutrumpinti informacijos perdavimo grandinę);
  • sukurti konstruktyvią sistemą konfliktams spręsti, neapsigauti manant, kad oficialiai netoleruojant konfliktų jų gali nebekilti arba jie išsisprendžia patys;
  • periodiškai tirti ir šalinti veiksnius, darbuotojams keliančius didelį psichosocialinį stresą.

Vis dėlto efektyviausia strategija – vykdyti mobingo prevenciją, t. y. iš anksto užkirsti kelią neetiškoms psichologinėms manipuliacijoms ir diskriminuojantiems santykiams organizacijose, įdiegiant reikiamas programas ir priimtino elgesio taisykles.

 

22 Komentarų

  • Jolanta 2014/12/27 at 1:13 am

    Geras straipsnis. Aš turiu tokį viršininką. Jau trys metai kaip esu ujama ir psichologiškai šantažuojama (organizacijoje iš viso pradirbau 16 metų). Mano darbo rezultatai yra geriausi, su kolektyvu labai gerai sutariau (šiuo metu ne su visais). Manau tai ir buvo pagrindinė priežastis dėl kurios jis bandė prieš visą kolektyvą mane išstatyti nevykėle. Šiuo metu ruošiuosi išeiti iš šios organizacijos ir dirbti pas konkurentus, jie mane labai maloniai priima. Noriu į darbą eiti kaip į šventę, noriu dirbti visa širdimi ir to tikiuosi kitoje organizacijoje. Ačiū už straipsnį

    Atsakyti

  • Roma 2015/03/21 at 4:20 am

    Pas mus darbe baisus dalykai darosi, yra kelios moterys nelaimingos zyziancios kartais puolancios tiesiogiai, nebesinori eiti į darbą, nebemiegu naktimis, jau geriu raminancius, kokia išeitis -ieškotis kito darbo, laiko alga bet ar mieli pinigai kai sveikata eina saibom

    Atsakyti

  • Dg 2015/07/03 at 10:59 pm

    Labai geras straipsnis, taciau neatsakyta, ka konkreciai darbuotojas turetu daryti tokioj situacijoj. Beveik neimanoma ka nors pakeist, todel manau geriausia iseitis palikt tokia uznuodyta atmosfera.

    Atsakyti

  • Ir man tas pats 2015/07/05 at 10:55 am

    Straipsnis parašytas labai kompetetingai, jame tikra tiesa. Darbovietėje patiriu lygiai tą patį, tik statyk vardus ir skaityk. Ir visa tai vyksta mokykloje su mokytojais. Tai apie kokį dar patyčių valdymą kalbame vaikams, jei pats mokyklos vadovas ir jo pakalikai elgiasi šlykščiai. Su manimi vyksta susidorojimas jau ne vienus metus, nes į tą vietą ketinama įkišti kitą mokytoją iš ruošiamos uždarymui mokyklos. To, ką patiriu, nelinkėčiau ir savo priešui: patyčios iš bet kokių darbų, kompetencijos menkinimas, pasitarimui kviečiami kiti du kolegos dalykininkai, o aš ne, deklaravimas viešai, kad negalioja mano universitetinis diplomas ir jo vertė yra apgailėtina bei niekinė, darbo sutartis jau daugelį metų grubiai pažeidžiant įstatymus yra terminuota (tai irgi skirta pagąsdinimui), mano respublikinio masto darbai išjuokiami, dokumentų siuntimas į švietimo skyrių vyksta nuolat tyčia parašant mažesnę mano kvalifikaciją nei yra, tyčia slepiama bet kokia informacija, susijusi su mano dėstomu dalyku, tyčinis nepasirašymas ant vaiko pašalpai reikalingų pažymų, viešas išsityčiojimas iš asmeninių nelaimių ir ligų, atlyginimo sumažinimas be priežasties net nepranešant, tyčinis kabineto neaprūpinimas kompiuteriu , multimedija, bet koks kreipimasis darbo reikalais lieka neišklausytas tiesiog atsukant nugarą vidury kalbos, nepelnytas padlaižių liaupsinimas ir privilegijos jiems, …galėčiau vardinti ir vardinti, bet kas iš to, mobingu užsiimantis despotas, aplipęs pagalbininkais ir padlaižiais nepasikeis vistiek…

    Atsakyti

    • Smoky 2015/12/04 at 8:21 am

      Snukin snukin ir iš partijos tokį 😀 Lietuvos švietimo sistema akivaizdžiai pūva ir griūva akyse. Ir ne mokytojai čia kalti, nes jie dažniausiai dirba tik gerai, labai gerai, arba puikiai. Vadovybę reikėtų prapurtyt iš apačios į viršų ar atvirkščiai, kaip atrodys teisingiau, kad neliktų ten visokių “aš tau, tu – man”, “ranka ranką plauna” ir panašiai. Griežta vadovybės atranka ir rotacija čia reikalinga, kad draugystės, giminystės ir šiaip lytiniai ryšiai ar asmeninė puikybė nespaustų smegenų ir netrukdytų teisingai spręsti apie realybę. Naujoj vietoj, be užgyventų ryšių ir draugysčių, nauju žvilgsniu situaciją apžvelgus, visai kitaip problemos spręstųsi. O gal neliktų ir reikalo diskriminuoti ar mobinguoti, nes šiaip ar taip, šitoj vietoj tik laikinai…

      Atsakyti

  • Darbuotoja 2015/08/05 at 5:39 am

    Na perskaičiau šį straipsnį, geras , bet žinote mūsų kolektyvui vadovauja “vedėja” pasodinta buvusios įtakingos vadovaujančios partijos ir plius nevisai stabilios psichikos(nebijau šitaip sakyti) nes tai tiesa, vadovauti nesugeba o tik įsivaizduoja, kad sugeba, darbuotojus pjauna juodai nes į mūsų kolektyvą atėjo su didžioausiomis politinėmis nuostatomis-nusiteikusi iš anksto prieš visą koletyvą. Visus žemina, tyčiojasi, kad anksčiau niekas nieko nedirbo tik ji tvarką kabutėse padarė. O iš tikrųjų sukiršino visus darbuotojus, sukėlė kolektyve chaosą, su darbuotojais visiškai nesiskaito visi esame “durneliai” ir t.t. Ji darbuotojus pas gydytojus išleidžia ne tada kai darbuotojui to reikia o kada ji sugalvoja, kad išleis ar ne. Žodžiu košmaras kolektyve kai jam vadovauja nekompetetinga vadovė, beje mūsų skyrius priklauso vienai darbovietei prie Žemės ūkio ministerijos.

    Atsakyti

  • valerija 2015/08/23 at 7:39 am

    Straipsnis pataikė tiesiai į dešimtuką. Patyriau viską savo kailiu dirbdama Šiaulių darbo biržoje Žinojau apie mobingą ir jo pasekmes , tad palikau darbą , kadangi jokie mėginimai išdirbti iki pensijos nebebuvo galimi dėl organizacijos vadovų nenorėjimo suprasti ir spręsti problemas. Manau, kad psichologinis smurtas vyksta ir dabar,Turetu buti kita auka, nes iki manes jų buvo irgi ne viena. Niekada nerašinėjau jokiu nusiskundimų ne savo vardu, todėl nemanau kad turiu slėtis po anonimo kauke ir dabar.Linkiu visiems , kurie susiduria su šiuo reiškiniu stiprybės ir nebijoti įvardinti tai garsiai, nors ir reikėtų pasitraukti. O institucijoms gebančioms analizuoti , tirti šį reiškinį vykdyti mobingo prevenciją keliant organizacijų kultūrą, kalbėtis su darbuotojais, duoti jiems suvokti, kad jie ne vieni, nes manau kad valstybės tarnyboje tokie reiškiniai labai dažni.

    Atsakyti

    • Daiva 2016/09/02 at 12:25 pm

      As irgy savo darbovetei tapau auka pas mus reisai varau kai bachuras uja zemina pavargstu fiziskai dar psichologyskai nebezinau ar gryst i darba niekas nevertina manes pavargau jau.

      Atsakyti

  • matas 2015/09/20 at 8:31 am

    Taip viskas puikiai aprasyta.Tik gaila kad is tokios situacinos sunku issikapstyt.Patyriu didziuli terora,nes esu geresnis ir draugiskesnis.O tai kliudo vienam virsesniam ,kuris bijo jog uzimsiu jo vieta.Nors as net to nebandziau.Sitiek mane apsmeize ir visi tiki juo ir tas paskalas skleidzia ne tik darbe.Isejau is to darbo,bandau dirbt naujam darbe,tai jau tas bjaurybe ir cia mane pasieke ir esu visu nemegstamas ir terorizuojamas,nors nieko nepadariau .Tiesiog esu kliutis.O darbdaviai apsimeta aklais ,nors visur yra kameros ir jie viska mato ir girdi.Pas mus darbdaviai net nebando gint darbuotojo,net nekliudo ir nestabdo patyciu.Kad ir esu geras darbuotojas neturiu jokios apsaugos .Kaip visa tai iskest.nes iskylo gresme ir seimai.O kas is to kad ieskosiu teisybes,as vienas pries visus nieko negaliu.

    Atsakyti

  • Vilma 2015/11/23 at 6:43 am

    Ok. Man ir igriso bendradarbe tiesiog ji pradejo sakyt kad as smirdiziu ji tiesiog klausia kiek kartu einu I dusa tai pirmas kartas Kai as kam Nors smirdziu. Niekas niekada Man taip nesake. Man jau ji ivare kompleksa einu ir uostau save. Bet as nesmirdziu. Ar tai ka ji Daro mobingas. Itariu kad taip kaip reaguoti ?

    Atsakyti

    • Smoky 2015/12/04 at 8:28 am

      Žiūrint kokias pareigas užimate Jūs, ir kokias ta kolegė, kuriai Jūs “smirdat”. Jei jūs esate vieno lygio darbuotojos, tai drąsiai galit pasiųst kuo toliau, arba pasiūlyt neuostyt, jei nepatinka. Su aukštesnio rango bendradarbiais Lietuvoje dar neišrastas susidorojimo būdas 🙂

      Atsakyti

    • Bagoo 2016/02/17 at 11:06 am

      Gal tiesiog netinkami Jūsų kvepalai? Esu turėjusi kolegę, kurios kvepalų “aromatas” man smirdėjo prakaitu sušutusiais rūbais..

      Atsakyti

  • Tadas 2016/03/30 at 11:05 am

    Geras straipsnis, idomiai susiskaitė

    Atsakyti

  • Ritatyli 2016/08/03 at 11:32 am

    palaukite, ka kalbesite ir kaip dirbsite kai isileis is afrikos darbuotoju:).jei viena, du tai gal nepajusite, na gal ir jums paklius iseitis kad tas asmuo bus butent isimtis ir bus normalus. siaip jie buna labai protingi, labai reikalauja tinkamo elgesio su jais, ir susiburia butent mobingo seima aplink save. kur vienas kita palaiko, skundzia kitus, jei neklauso, apmeluoja, zemina isjuokia, savo klaidas nuraso ant neieinanciu i ju seima atstovu. dauzo per pirstus zmogui, kuris nepakankamai greitai dirba. nors tas zmogus ir laimi pries dauzantyji, dirba daug greiciau uz ji pati ir geriau… tai vyksta butent hierarhinese strukturose, kur kazkas is valdzios palaiko butent ta virsininkeli, butent asmeniniais sumetimais. tuose darbuose dazniausiai sedi gimines, draugai, giminiu gimines, meiluziai,,, patyriau ir as savo kailiu, bet as turejau tvirta uznugari, irgi buvau atejusi ne is gatves. slepiau tai, nes man patinka zmogu pazinti toki koks jis yra is tiesu. tai sulaukdavai ir pavydo scenu, uz kiekviena geresne valanda, maciau kaip budavo atsiunciami valytojai kad pasijuoktu kaip tipo letai dirbu, tai buvo pirmomis darbo dienomis. paskui pradejau kirsti uz kiekviena lipima man ant galvos, tai pradejo daryti is manes blogiuke, virsininkele pranese man girdint kad ir is kitu vietu ateina zmones skustis manimi, kad as esu labai blogas zmogus.:D ir sudare jie savo komanda, kuri sekmingai valde, ir vaipydavosi is zmoniu, net ir dailaus plauku kirpimo. pradejau garsiai sakyti kad negrazu vaipytis is kolegu, kad virsininkele jei turi bedu su isterijos priepoliais negali dirbti su zmonemis, bet jei neturit stipraus uznugario, busit isgrustas ta pacia jau diena. pati maciau kaip jauna panike santazavo kad ir ji eitu mane apskustu auksteniam virsininkui, klause jos ar jau buvai, ji issigandus teisinosi kad vakar jo nerado. tada ji jautesi blogai, nes nenorejo taip elgtis, po apskundimoji jau buvo ju nare, ir kartais jauciau kad ji vykdo ju darbelius su pakisiukais, su pasakymais kad tai mano, o ne jos chaltura. tokiu atveju gali tik rinktis savo draugu buri, tikru draugu, dviese neatsilaikysite pries tokia gauja, jau tryse atsilaikoma. tada pradeda daryti derybas, siulyti saima mano toks principas niekada su susikompromitavusiu nebus draugystes ir pasitikejimo. i derybas ejau, pasake duok man pagarbos ir ja gausi, pasakiau zmoniu pagarba kuri pati, niekas jos negali kotokios tau duoti, pasakiau niekad neskriaudziu nieko, bet ant mano galvos niekam nera patogu. taip kad kai susidare mano zmoniu grupe, buvo komfrntacija,tik is pradziu, veliau visi normalus zmones jungesi prie musu, ir neleido skriausti kitu. trumpinau virsininkele ir uz savo aisbiuro boso kompromitavima, pasakiau jos remejau kad to darbe negali buti, pati girdejau kaip jai buvo pasakyta, kad ji turi buti maloni man ir turi sutarti su manimi. veliau paklausta kaip as dirbu visada pasakydavo kad puikiai, nors pries tai visaip siko. jei ne uznugaris, manau buciau isgrusta jau pirmais menesiais, nes visaip paciais zemiausiais budaus bande, net paleisdami broka, kad sugadinti produkcija ir kad patektu klientui, ir su pasakymu kad as taip dirbu. daug zmoniu iki man patenkant ten verke net po puse metu, kol juos priimdavo i seima. as irgi daug patyriau streso, nors jauciausi uztikrinta, sinojau kad savo sikimu apsisika save, nes mano uznugaris is auksciusiu valdzios, todel visa situacija paziuredavo giliau. turiu tik viena pasiulyma, suprasti kad jei buvai visda geras ir darbstus, del keliu sikniu netampi blogu ir kitokiu, jei valdzia tiki jais, tai jie nori tokios tik tiesos, tai nera taip blogai prarasti toki darba, svarbiausia islaikyti savo garbe, nes su ja tu tik ir gyveni, tavo garbe tai tavo tikejimas savimi, ir niekas to apsikti negali.sekmes! ir bukite garbingi su savimi ir su kitais, ir niekas tada jusu neparklupdys.

    Atsakyti

  • Sima 2016/08/03 at 2:51 pm

    Realiai su tais zmonemis yra vienintelis budas kovoti: kuo maziau kontaktu su jais , nekalbeti be didelio reikalo ir is vis apsimesti kad ju nematote, nebent del darbo labai reikia. Jokiu asmenisku pokalbiu, nesisveikinti pirmam, nekritikuotu garsiai ( gal virsininkas jo geriausias draugas), durneliu apsimesti. Jie juk jusu minciu neskaito, gal jus is tiesu durnelis atsiskyrelis, savam pasaulyje laimingas.

    Atsakyti

  • Rita 2016/11/26 at 9:03 am

    niekada nenusileiskite iki tokio lygio, moberis, tai zmogus menkysta, pavyduolis. Protingas, issilavines, kitus o pirmiausia save gerbiantis zmogus niekada taip nedarys. Protingas zmogus, niekada nemenkins kito zmogaus, visada stengsis issprest problema pagarbiai, ramiai ir sieks ja issprest. Na o imoniu direktoriams linkiu geru pavaldiniu, nes jei pavaldiniai protingi, tai viskas bus gerai, na aisku jei pats direktorius yra nebukaprotis. Linkiu visiems sekmes darbe ir nepavirskite i menkystas 🙂

    Atsakyti

  • Mante 2017/02/24 at 9:14 am

    Išsamus ir aiškus straipsnis. Skaitau ir juokiuosi, nes kiekvienas sakinys toks teisingas. Pas mane darbe tokia pat situacija, tik deja, nelabai yra kur kreiptis pas aukštesnius vadovus, nes mobingu užsiima tiek tiesioginė vadovė, tiek įmonės direktorius.
    Tad nusprendžiau nesigadinti sveikatos, parašiau pareiškimą išeiti iš darbo. Deja, dabar esu kalta dėl visko. Rado žmogų, ant kurio gali išsilieti, rėkia, keikiasi ir grasina, kad išrašys man sąskaitas už klientų atšauktus užsakymus. Žinau, kad jokio pagrindo jis tam neturi, mano nei vieno parašo nėra padėto ant jokių sutarčių ar užsakymų.

    Atsakyti

  • Anonimas 2017/04/16 at 7:51 pm

    Mano darbe yra lygiai tokia pat situacija.mano virsininkas zemina mus darbuotojus.pries mus naudoja psihologini smurta.su manimi nekalba mane ignoruoja. Buvau nuejus pas vadove jai viska papasakojau , bet manau kad kazin ar kas pasikeis nes jis lb stiprus psihologinis smurtautojas.norisi keisti darba vien del jo elgesio.cia laiko vien tik geras atlyginimas.jai niekas nepasikeis bebezinau kur galeciau daugiau kreiptis

    Atsakyti

Komentuoti