Žvelgiantiems giliau

Naujas numeris

Intymumas – drąsa būti pažeidžiamam

Artimų ir gilių santykių kūrimas kelia riziką. Bet ar esame pasirengę emociškai apsinuoginti?

Kiekvienas žmogus trokšta artimų santykių. Jau seniai įvairūs moksliniai tyrimai atskleidė ir patvirtino, kad gilūs bei atvirumu grįsti ryšiai padeda žmogui atsiskleisti ir pajusti savo, kaip asmenybės, vertę. Nebestebina ir tai, kad vis daugiau žmonių gyvenime renkasi turėti vieną ar du tikrai artimus draugus, nei palaikyti paviršutiniškus santykius su keliolika ar net daugiau asmenų. Net jei jie be galo malonūs, įdomūs ir įnešantys spalvų į mūsų gyvenimą.

Išgirdę žodį „intymumas“, vieni iš karto pagalvoja apie švelnius mylimo žmogaus prisilietimus ir aistringą seksą, o kiti apie skardų juoką dalijantis prisiminimais su geriausia drauge. Tad ką iš tiesų turime omenyje, kai kalbame apie intymumą? Pabūkime pragmatiški ir pažiūrėkime į žodyną. Žodis „intymus“ kilęs iš lotyniško žodžio intimus, reiškiančio „giliausias, pats vidinis“. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ pateikiama reikšmė „grynai asmeniškas, artimas, draugiškas, nuoširdus“. Ar pastebite, kad šios intymumo reikšmės liečia giliuosius žmogaus būsenos klodus? Vis dėlto populiariojoje spaudoje šis žodis paprastai vartojamas seksualiniams dviejų žmonių santykiams apibūdinti. Žinoma, tai labai svarbi poros santykių dalis, tačiau intymumas, kaip jau pastebėjome, apima kur kas daugiau. Tai intelektinis, dvasinis, emocinis ar fizinis intymumas, galintis lydėti ir romantinius, ir draugiškus santykius. Kita vertus, normalu, kad intymias akimirkas labiau norime patirti su gyvenimo partneriu. Tačiau išgyventi intymumą galime ir per draugystę, kai dalijamės paslaptimis, slaptomis svajonėmis, garsiai juokiamės prisiminę vaikystes išdaigas ar apkabiname širdį atvėrusį draugą. Todėl intymumas nėra tai, kaip elgiamės ir reaguojame, o tai, kaip leidžiame vieni kitiems pasijusti. Intymumą puikiai iliustruoja rašytojos Mayos Angelou žodžiai: „Žmonės pamirš, ką pasakei. Žmonės pamirš, ką padarei. Bet jie niekada nepamirš, kaip privertei juos jaustis.“

Straipsnio tęsinį skaitykite naujasiame žurnalo “Psichologija Tau” numeryje 

Komentuoti