Pažink save

Išaiškinta narcizų paslaptis

Visi pažįstame vieną kitą narcizą, nuolatos kalbantį apie savo nuostabumą ir laimėjimus. Narcizų asmenybė – paradoksali. Klausimynai rodo, kad jų savivertė aukšta. Tačiau kodėl reikia nuolatos girtis ir bandyti kitiems patikti, jei esi nuoširdžiai patenkintas savimi?

Neuromokslininkas Davidas S. Chesteris su kolegomis pateikė studentams klausimynus, kad galėtų įvertinti jų asmenybes. Narcizai į tam tikrus pateiktus teiginius, tokius kaip „manau, kad esu ypatingas žmogus“, atsakydavo teigiamai. Vėliau specialiu funkciniu magnetinio rezonanso įrenginiu buvo stebimas dviejų smegenų dalių (vidurinės kaktinės žievės ir ventralinės dalies) komunikacija. Pirmoji susijusi su mąstymu apie save, o antroji su apdovanojimais ir gera nuotaika. Iš ankstesnių tyrimų žinoma, kad aukštos savivertės atveju abi šios dalys tarpusavyje daug komunikuoja. O smegenų tyrimas leidžia tai pamatyti, nes rodo neuronų aktyvumą tam tikrose srityse. Nors narcizai teigia, kad labai savimi pasitiki, tačiau jų smegenų tyrimai rodo ką kita. Kuo aukštesnis narcisizmo lygis, tuo mažesnė komunikacija tarp minėtųjų smegenų dalių. Narcizų galvojimas apie save nesusijęs su pozityviomis emocijomis, todėl savo nuostabumo patvirtinimo jie siekia kaip oro. Kai kitą kartą atsibos klausytis save liaupsinančio narcizo, prisiminkite, kad už viso blizgančio fasado susigūžęs sėdi pažeidžiamas ir savimi nepasitikintis žmogus.

S. Chester, D. R. Lynam, D. K. Powell, C. N. DeWall. Narcissism is associated with weakened frontostriatal connectivity: a DTI study. Social Cognitive and Affective Neuroscience, 2015.

Jums gali būti įdomu

Komentuoti