Žvelgiantiems giliau

Pažink save

Jautrumas – problema ar dovana?

„Jie juk pamišę“, – apie šokančius kalbėjo tie, kurie nesugebėjo girdėti muzikos. F. Nietzsche

 

Dažnai girdite žodžius „baik dramatizuoti“, „per daug giliniesi“, „nesureikšmink smulkmenų“? Atsidūrę triukšmingoje aplinkoje jaučiatės nejaukiai ir norite kuo greičiau susirasti ramesnį kampelį? Susigraudinate, žiūrėdami liūdną filmą ar klausydami už širdies griebiančios istorijos?

Jeigu šiose situacijose atpažįstate save, tikėtina, kad esate ypač jautrus žmogus (angl. highly sensitive person). Šį terminą savo akademiniame darbe prieš porą dešimtmečių pirmą sykį pavartojo klinikinės psichologijos mokslų daktarė Elaine Aron, kuri iki šiol daugiausia dėmesio skiria šiam fenomenui tirti.

Šiuolaikinės princesės ar princai ant žirnio jaučia ir pasaulį suvokia daug jautriau bei stipriau nei kiti (ryški šviesa jiems atrodo dar ryškesnė, o įkyrus žadintuvo garsas – kur kas labiau erzinantis nei kitiems žmonėms). Jie labiau sužadinami aplinkos veiksnių ir pastebi subtilias detales, į kurias kiti neatkreipia dėmesio: kokiu žvilgsniu kažkas pažiūrėjo, kaip nusišypsojo, kas buvo nutylėta ir pan.

Jei išsiskiriate padidėjusiu jautrumu ir išgirdę sakant „neimk į galvą“ norite atšauti „toks jau esu“, formaliai esate teisūs, nes jautrumas iš esmės yra prigimtinis. Maždaug kas penktas žmogus jau nuo ankstyvų dienų išsiskiria paaštrėjusia reakcija į aplinką. Žinoma, situaciniai veiksniai – kur gyvename, kaip esame auklėjami, su kokiais žmonėmis bendraujame – mūsų jautrumą gali slopinti arba išryškinti.

Žvilgsnis iš arčiau

Kiekvieną žmogų kas akimirką veikia daugybė vidinių ir išorinių dirgiklių, tačiau daugumos jų tiesiog nepaisome – mūsų dėmesį atkreipia tik labai nedidelė dalis. Jautrūs žmonės į save visko sugeria daugiau: jie turi gerokai jautresnę nervų sistemą ir apdoroja informaciją kur kas giliau bei nuodugniau. Anot E. Aron, tai tarsi papildoma pora akinių ant nosies, kai visas mus supantis pasaulis matomas ryškiau ir aiškiau.

Padidėjusio jautrumo žmones smarkiau veikia aplinkinių nuotaikos ir emocijos. Be to, jie sunkiau ištveria skausmą, alkį, troškulį, stipriau reaguoja į kofeiną ir vaistus. Tai anaiptol nereiškia, kad esate nuolat nerimaujantis, neurotiškas ir nelaimingas žmogus, tačiau jei ankstyvieji gyvenimo etapai buvo neatsiejami nuo sukrečiančios ir traumuojančios patirties, tikimybė susirgti su stresu susijusiomis ligomis yra didesnė, palyginti su kitais.

Princesės ir princai ant žirnio išsiskiria iš aplinkos savo aštriu protu ir sąmoningumu. Jie pastebi tokius subtilius dalykus, kad aplinkiniai dažnai stebisi jų intuicija: regis, šie žmonės kartais tiesiog pjausto situaciją daug smulkesniais sluoksniais ir natūraliai žino, ką daryti. Iš tiesų žinojimas susijęs su tuo, kad jie priima ir apdoroja tą informaciją, kurią kiti žmonės praleidžia pro akis.

Jautrus darbuotojas yra nepakeičiamas, jei atliekant užduotis reikia budrumo, tikslumo ir greičio. Jis moka labai gerai susikaupti ir darbą atlikti su begaline kantrybe bei tikslumu (nors geriausiai jam sekasi dirbti tada, kai aplinkoje nėra blaškančių veiksnių). Jis mokosi savaime, natūraliai – kartais atrodo, kad gerte sugeria informaciją. Dėl ypatingo dėmesio detalėms ne tik pats išvengia klaidų, bet ir pastebi net smulkių netikslumų, kurių padaro kiti.

Didžiausi iššūkiai prasideda tada, kai stimuliacija labai stipri ir ilgalaikė. Tuomet pagrindinė jautrių žmonių savybė – žiūrėjimas į pasaulį lyg pro didinamąjį stiklą – neretai ima kišti koją. Tai, kas kolegą jaudina tik truputį, jautriam žmogui atrodys rimta problema. Tai, kas kitam bus rimta problema, jautriam žmogui gali tapti kone nepakeliama. Stresinės situacijos jį sekina, vargina ir skatina sulįsti į savo kiautą, atsiriboti nuo viso aplinkinio pasaulio.

 

Įstrigę tarp kraštutinumų?

Mes visi tam tikra prasme priklausome nuo kitų, bet jautrūs žmonės į buvimą viešumoje žiūri daug rimčiau. Situacijos, susijusios su daugybe dirgiklių, jiems neatrodo patrauklios: tai didžiuliai renginiai, dideli vakarėliai, būriai nepažįstamų žmonių. Tiesa, 30 proc. jautrių žmonių vis dėlto yra socialiai ekstravertiški (pastariesiems grupės ir susibūrimai patinka, o ir draugų jie turi daugiau).

Tokiems žmonėms būdingas stipriai išreikštas jautrumas ir savisaugos instinktas. Pavyzdžiui, gavus kvietimą į didelį susibūrimą, natūrali pirminė reakcija bus tokia: „Na jau ne, aš ten tik raudonuosiu, drėks delnai, o širdis lips iš krūtinės. Verčiau liksiu namie ir ramiai paskaitysiu knygą.“

Tiesa, tokia streso vengimo strategija, ypač taikoma nuolat, dažnai smogia kitu galu. Tarkime, jus gąsdina mintis lipti ant scenos ir kalbėti didelei auditorijai, todėl bandote išsisukti iš kiekvienos situacijos, kur reikia stoti prieš minią žmonių ir kalbėti viešai. Manote, taip jausitės ramiau ir gyvensite be streso? Labiau tikėtina, kad, kurį laiką vengus viešojo kalbėjimo, nerimas pasisės dar plačiau. Tada net paprastas savaitinis kolegų susirinkimas su kava ir spurgomis pradės atrodyti kaip iššūkis, kai žodžiai stringa gerklėje ir atrodo, kad visų akys sminga į jus. Taip vis giliau susisukate į savo kokoną, o pasitikėjimas savimi mažėja.

Kitas kraštutinumas, kai mūsų organizmas toks sužadintas ir turime tiek idėjų bei kūrybinio potencialo, kad griebiamės visko iš eilės: bėgame iš vieno susitikimo į kitą, persidirbame, neturime laiko sportuoti ar tinkamai maitintis, rytus gausiai užpilame kava, o vakarus laistome vynu, norėdami atleisti vadeles po pragariškai įtemptos dienos. Taip bandome persiplėšti ir labai save sekiname.

Rimčiausia užduotis jautriam žmogui – susitaikyti, kad tam tikra prasme stresas visada bus šalia, nes savo jautrumą visur nešamės kartu. Tačiau reikia mokėti jį prisijaukinti ir visose gyvenimo srityse siekti pusiausvyros. Kartais reikia save šiek tiek stumtelėti, kad gyventum visavertį gyvenimą, kupiną emocijų ir potyrių, pavyzdžiui, motyvuoti save keliauti, bendrauti, sportuoti ir ryžtis nueiti į tą vakarėlį, kuriame ir vėl teks sakyti tostą. Be to, labai svarbus saikas: būtina stebėti savo pojūčius ir laiku nuspausti stabdžius, kad neperdegtum. Kitaip nuolatinis diskomfortas nubrauks didelę dalį gyvenimo spalvų ir skonio.

Jautrumas darbe

Įprasta įsivaizduoti, kad tipinis karjeristas puikiai jaučiasi chaotiškoje aplinkoje, lengvai įveikia stresą ir greitai prisitaiko prie iššūkių bei netikėtumų. Gero darbuotojo standartai neretai atrodo nesuderinami su jautria prigimtimi, pradedant susitikimais ir viešu kalbėjimu, baigiant komandiruotėmis ir ilgomis darbo valandomis.

Tačiau iš tiesų praktiškai nėra dalykų, kurių jautrus žmogus negalėtų daryti. Svarbu tik mokėti atrasti jam labiausiai tinkantį stilių. Dažnai šie žmonės yra apdovanoti daugybe gebėjimų: smalsumu, stipriu nepriklausomybės poreikiu, intuityvumu, emociniu jautrumu, estetikos pojūčiu ir pastabumu detalėms.

Atskleisti potencialą trukdo keletas veiksnių, iš jų pirmuoju smuiku dažnai griežia nepasitikėjimas savimi. Konfliktų vengiantys jautrūs žmonės persistengia siekdami įtikti kitiems. Jiems gali sunkiau sektis komandiniame darbe. Viena vertus, jie nori pritapti, kita vertus, dažnai kritiškai vertina kolegų atliktą darbą, nes jame pastebi klaidų ir netikslumų, kurių kiti nemato. Emocinis jautrumas ir empatija irgi ne visada padeda – neretai pasitaiko, kad jautrūs žmonės patys to nenorėdami įsivelia į tarpusavio santykių nagrinėjimą, o profesiniame kontekste tai gali būti labai slidus dalykas.

Turbūt nenustebsite išgirdę, kad jautrūs žmonės dažnai siekia laisvo darbo grafiko arba būti patys sau darbdaviai. Taip jie jaučiasi esantys savo laiko šeimininkai, turintys daugiau kontrolės savo rankose: jie gali valdyti stimuliacijos kiekį ir apriboti kontaktą su kitais iki tokio lygio, kuris jiems parankus. Paprasčiau kalbant, susitikimų su kolegomis ir vadovais smarkiai sumažėja.

Kitas svarbus aspektas – jei esate intravertas (o tokie yra 70 proc. jautrių žmonių), gali kilti pagunda atsiskirti nuo kitų žmonių ir nebebendrauti. Kuo labiau atsiskiriame, tuo labiau slopsta mūsų socialiniai įgūdžiai. Todėl, atėjus laikui pasirodyti viešumoje, pristatyti savo darbus, paaiškinti, parduoti, priimti kritiką ar pan., tai gali sukelti perdėtai didelį stresą.

Todėl daugiausia išlošia tie, kas sugeba suderinti darbą ir poilsį, nepersitempti ir išlaikyti normalų sužadinimo lygį. Esant poreikiui, svarbu leisti sau atsiskirti ir pabūti vienam su savo mintimis, tačiau vis tiek palaikyti santykius su bendruomene ir neprarasti ryšio su aplinkiniais žmonėmis.

 

Patarimai

 

Nesistenkite pasitaisyti. Taip, jūsų nervų sistema jutiminę informaciją apdoroja šiek tiek kitaip nei daugumos žmonių, tačiau tai nėra nei trūkumas, nei nuosprendis, nei diagnozė. Jausitės kur kas geriau, jei mažiau galvosite apie tai, kaip pasitaisyti, ir labiau susitelksite į tai, kaip gyventi darniai su savo jautria prigimtimi.

Ieškokite įkvepiančių pavyzdžių. Jaučiatės keisti, vieniši, kitokie? Iš tiesų tokių kaip jūs yra daugiau – svarbu juos surasti ir stengtis su jais praleisti daugiau laiko. Daug pasiekę, gyvenimu besimėgaujantys jautrūs žmonės gali būti puikus įkvėpimas ir paskata siekti daugiau. Jie ne tik aiškiau supras jūsų savijautą nei dauguma kitų, bet, tikėtina, ir pasidalys patirtimi, kaip nustoti savęs gailėtis ir išnaudoti savo išskirtinumą.

Sugerkite pozityvumą kaip kempinė. Kiekvieno mūsų tikrovė yra subjektyvi. Ji priklauso nuo to, kokią informaciją atrenka mūsų smegenys, kaip ją apdoroja ir interpretuoja. Juk pažįstate tokių, kurie lyg užsiprogramavę pastebi vien negatyvius dalykus? Tiesa, jautrius žmones labiau nei kitus sukrečia neigiamos mintys ir nemaloni patirtis, tačiau yra ir šviesioji pusė: pozityvios idėjos ir malonios situacijos juos irgi veikia stipriau nei aplinkinius. Svarbu šių situacijų aktyviai ieškoti ir nebijoti į jas pasinerti visa galva. Ir net jei išorinės aplinkybės (kurių lyg tyčia negalite kontroliuoti) kelia stresą, prisiminkite: jūsų savijautą kuria jūsų mintys ir jūs esate didesnis jų šeimininkas, nei kartais norisi pripažinti.

Pažvelkite į savo „trūkumus“ kitaip. Tai, ką laikote savo trūkumais, pavyzdžiui, perfekcionistinį dėmesį detalėms, iš tiesų gali jums labai praversti. Ir laimingi, ir nelaimingi jautrūs žmonės dažnai išsiskiria tuo pačiu savybių komplektu. Skirtumas tas, kad vieni į tai žiūri kaip į pečius slegiančią naštą, kiti – kaip į unikalią dovaną, kurią reikia vertinti. Jūsų intuicija, pastabumas ir gebėjimas visada žvelgti giliau yra stiprybės, kurių dauguma žmonių neturi ir kurias nelengva išsiugdyti net labai stengiantis.

Apsibrėžkite sveikas ribas, bet nestatykite nepermušamos sienos. Mes užaugę kultūroje, kur beprotiški tempai ir skubėjimas yra neatsiejama kasdienybės dalis. Rungtyniavimas, konkurencija ir stresas laikomi gyvenimo varikliu, o principas „išlieka tik stipriausi“ įsišaknijęs taip giliai, kad jį sunku net paklibinti. Ir tai tikrai nėra blogai – kaip tik dėl ambicijų ir nuolatinio sėkmės siekimo darome pažangą ir veržiamės į priekį neįtikėtinai sparčiai.

Jautrus žmogus dažnai jaučiasi sutrikęs: ar bandyti prisitaikyti prie visų, ar nuleisti rankas? Pirmuoju atveju jį dažnai išmuša iš vėžių kitų žmonių konkurencinga energija. Norėdamas prilygti kolegoms ir išvengti neprognozuojamų situacijų, jis kiekvieną žingsnį dešimt kartų permąsto: planuoja, analizuoja, ieško atsakymų. Persitempia. Antruoju atveju jautrus žmogus pasiduoda apatijai ir užsitveria sienomis: atsiskiria nuo žmonių, nustoja bendrauti, paguodos ieško alkoholyje ar vaistuose.

Ką daro sėkmės lydimi jautrūs žmonės? Jie pasikliauja intuicija ir nesistengia nertis iš kailio dėl kitų. Savo pačių poreikius iškėlę aukščiau kitų, išmoksta sakyti „ne“ ir neverčia savęs bėgti su banda, jei kūnas tuo metu prašosi trupučio ramybės ir vienatvės.

Neužgniaužkite emocijų. Emocijų slopinimas – tai, ką yra išbandęs kone kiekvienas jautrus žmogus. Net jei pasiseka įtikinti aplinkinius, kad esate atsipalaidavę ir jums niekas nerūpi, savo organizmo dažniausiai apgauti nepavyksta. Jis lieka įsitempęs ir toji vidinė įtampa vis auga, artėdama prie perdegimo ribos. Giliai širdyje turbūt ir patys žinote, kad tikrasis jūsų potencialas atsiskleis tik tada, kai sąmoningai priimsite sprendimą šiek tiek atleisti vadeles.

 

– – –

 

Turite dovaną giliai mąstyti. Galite ją panaudoti tam, kad kasdienybėje atrastumėte daug mažų džiaugsmų, kurių kiti žmonės nepastebi. Turite dovaną giliai jausti. Galite ją panaudoti tam, kad susidraugautumėte su kiekviena emocija visoje margoje paletėje ir atrastumėte savo saugią salelę, kur nebūsite nei per daug užslopinti, nei pernelyg sužadinti.

Šiuolaikiniams princams ir princesėms ant žirnio svarbiausia būti drąsiems. Nesustoti šokti – nesvarbu, ką sako tie, kas nesugeba girdėti muzikos. Net jei kartais atrodo, kad esate vieni, vos per kelis žingsnius yra daugiau tokių kaip jūs. Patyliukais gyvenančių tuo pat ritmu, pagal tą pačią muziką. Jie galbūt vis dar nedrąsūs ir iki galo nepasiryžę, bet tikrai laukia progos, kada galės prie jūsų prisijungti.

24 Komentarų

  • Aurytė 2015/09/17 at 3:06 pm

    kokia tiesa!! tik klausimas kaip tą jautrumą sumažinti? jis pradeda kišti koją ir labai stipriai, nes kuo toliau tuo labiau ima kamuoti nerimas dėl kievieno dalyko vos tik pramerkus akis ryte, nuolatinis pergyvenimas dėl artimųjų, dėl savo neatrasto kelio. Raminu save kiekvieną dieną ir jau atrodo tą nerimą nuveju šalin vos tik atsitikus nemalonumui, iš šono atrodo menkam, vėl nerimas grįžta lyg kasdienė būsena.. svoris krenta, mineralų trūksta organizme nuo nuolatinio streso.. viskas atrodo sunkiai pakeliama..

    Atsakyti

    • l.k 2016/10/25 at 10:01 pm

      turiu viena nedideli patarima, kuri neseniai pradejau pati meginti savo gyvenime taikyti. atrodytu banau, bet tereikia pameginti rasti savyje kazka kas pradziugins nesvarbu kas ka sakys, kas ka darys, kas aplink desis.. man pavyzdziui – tai yra galvoje skambanti ryte ar pries kelias dienas girdeta daina, melodija. kartais tereik pabuti su savim, savo mintim ir atrasti kas konkreciai yra gerai butet tau, o ne kitam.

      Atsakyti

  • Reda 2015/09/18 at 5:57 pm

    Kartais tai taip sunku buna, nesuprantanciu tave pasaulyje,kad jautiesi bejegis.Visiskai nezinai kaip sau padeti.O juk atrodo viska darai gerai,is sirdies.Niekam blogo nenori ir nelinki.Tas jautrumas arba kisimasis i kitu gyvenima yra stipresnis uz sveika protair net tada kai jautiesi labai pavarges fiziskai ir moraliai,negali saves pakeist

    Atsakyti

  • Saulutė 2015/09/20 at 4:56 am

    Šis straipsnis- mano kasdienybė. Visa tiesa, tarsi mano gyvenimo aprašymas. Labai sunkiai jaučiuosi, kartais net gėda į žmones išeit. Būna, kad negaliu išsimiegoti , vien dėl to, kad kažko nespėjau padaryt ir pan… Būna, net ir taip, kai kažkas pasako komplimentą ar pagiria, man po to ašaros akyse. Nuolat dirbu su savimi, stengiuosi valdyt situaciją. Bet vos tik “susitvarko” situacija , tai būtinai kažkas turi nutikti ir tada vėl viskas “griūva” . Tačiau, man tas pats klausimas kaip ir Aurytei, kaip tą jautrumą sumažinti.

    Atsakyti

    • Nerami 2016/03/15 at 9:36 pm

      Tiesiog visa prigimtim esi jautrus žmogus…ir nieko čia nepadarysi. Tokia pati ir aš esu. Turi praeiti nemažai laiko su tuo susitaikyti, priimti save tokią, kokia esi. Save pamilsi, kitų nuomonė bus nesvarbi, nes tik tu žinosi, kad elgeisi taip, kaip norėtum, kad kiti elgtųsi su tavimi, bet jai nėra bendravime grįžtamojo ryšio, tai ar verta save aukoti, vardan neaišku ko? Elgtis gerai su tais, kurie to neverti? Tiesiog reikia įvertinti, kas gyvenime yra svarbu, o kas ne…

      Atsakyti

  • Vika 2015/11/16 at 8:40 pm

    Pritariu Saulutei, šiame straipsnyje kiekvienas žodis apie mane…

    Atsakyti

  • Danute 2015/11/17 at 3:38 pm

    Aciu uz straipsni,jis paciu laiku,radau save.O jau galvojau,kad cia su manim ,kazkas darosi nenormalu.Maniau gal man reikia pradeti gerti vaistus.Dar karta aciu,jus paskatinot dirbti su savimi.

    Atsakyti

    Atsakyti

    • Lina 2016/04/18 at 10:07 am

      O kaip viskas pažįstama.. skaitau ir atrodo kiekvienas žodis apie mane. Savo jautrumą priimti dar tik pradedu mokytis, nes lig šiol buvau įsitikinus, kad kažkas su manim negerai, kad turiu rimtų psichologinių problemų. Pradėjusi lankyti psichoterapinius užsiėmimus sužinojau, kad visos “problemos” kyla dėl ypatingai jautrios asmenybės, o ne dėl kažkokių rimtų sutrikimų.
      Ta įtampa lydi visur ir visada, taip norisi, kad vieną dieną pabudusi suprasčiau, kad nebeliko baimių, nerimo, streso kalnų, nepasitikėjimo, perdėto perfekcionizmo sau ir kitiems.
      Dar būtų pakenčiama, jeigu visas tas bėdas išgyvenčiau tik socialinėje aplinkoje ir darbe, bet dabar tai taip apsunkina ir santykius su vyru.. nepastebėjo, kad man liūdna – reiškia jam nerūpiu, nelaiku žvilgtelėjo į telefoną – vadinasi jam neįdomu ką aš pasakoju ir kaip jaučiuosi, nepasipasakojo atvirai kas jo širdyje dedasi – reiškia nepasitiki, negali būti atviras su manimi ir t.t. ir t.t.. Diena iš dienos jautiesi lyg niekam pasaulyje nerūpi, nes tai “liudija” visi ženklai, kuriuos kaip dabar suprantu, pastebiu ir į juos gilinuosi dažniausiai tik aš pati.
      Tos mintys, kurių nepajėgiu suvaldyti, taip apsunkina gyvenimą. Šiandien suvokiu, kad reikia išmokti kontroliuoti automatiškai plūstančias mintis, mokytis atsipalaiduoti ir kartais tam tikrus dalykus praleisti pro pirštus, kitaip gyvenimas tampa nuolatiniu košmaru.

      Visai būtų smagu susipažinti su daugiau tokių žmonių kaip aš, nes gal dėl to atsiranda ir vienišumo jausma, kai aplink yra mažai žmonių, kurie tikrai supranta kaip gyvenu ir jaučiuosi kasdien.

      Atsakyti

      • Inesa 2016/11/24 at 9:15 am

        Sveika Lina. Taip pat esu jautruolių giminės. Dažnai pamąstau, kad būtų smagu susiburti
        tokiems, kaip mes, palaikyti vieniems kitus. Parašyk man, jeigu tave pasiekė ši žinutė.

        Atsakyti

        • Laima 2016/11/26 at 1:14 pm

          Sveikos merginos 😉 Lina, lb panasiai ir as jauciuos, kai paskaitai,geriau kazkaip pasidaro, suvoki, kad ne as viena tokia esu… kartais nuo perdeto galvojimo, jauciuosi tokia pavargus, kad nesinori net su kuom bendraut, beto atrodo, kad taves nieks ir nesupras…

          Atsakyti

  • As 2016/04/28 at 7:51 am

    Labai patiko sis straipsnis:) jo tai as:) gyvenu keista gyvenima:) bet ar noreciau buti kitokia? Ne! Gali tapti kitokia, bet nzn ar to reik:) ar as busiu laiminga. Zodziu mastytoja is prigimties:))

    Atsakyti

  • :) 2016/10/02 at 1:12 pm

    Labai tikslus ir išsamus aprašymas !!! Esu iš tų jautruolių žmonių,kurie viską “ima į širdį”. Gal norėtų kas nors susipažinti ir dalintis savo mintimis bei išgyvenimais? 🙂

    Atsakyti

  • as-as 2016/10/14 at 4:54 am

    O man jau tas jautrumas per didelis pradejo gadinti sveikata ,kai I viska labai emocianaliai reguoji nervai stresas ir sveikata predejo slubuoti. Filma ziuri koki jautresni iskarto asaros 🙂 , jeigu matai skausma tirpsta visas kunas 🙂 va toks ir jautrus ir zmogus ar cia gerai ar ne net sunku ir atsakyti

    Atsakyti

    • Laima 2016/11/26 at 1:21 pm

      Beto, jei kam idomu, merginos, galeciau papasakot savo visa istorija, kaip susirgau depresija, buvau priklausoma ne tik nuo vaistu, bet iklimpau ir i alkoholio liuna… buvau visiskoj bedugnej, kol pradejau suvokt, kad be pagalbos neissikapstysiu. dab puse metu, kap negeriu, bet vaistai reikalingi, nes esu perdetai jautri,pastovei kazko nerimauju, bijau, o dar tos mintys, kaip viska susigadinau, tiesiog varo is proto, todel noris su kazkuom pabendraut, kas panasiai jaucias, nes net patys artimiausi zmones, negali ir nesupras, kas daros su manim…

      Atsakyti

  • Asai 2016/12/25 at 3:35 am

    Puikus straipsnis

    Atsakyti

  • Paslaptis 2017/01/13 at 2:36 pm

    Tikriausiai ne daug yra vaikinu su tokia problema kaip as.. Nuo mazens jau toks buvau. Mokykloje bijodavau prie lentos atsistoti viska darydavau kad tik manes nepakviestu, galima sakyti palisdavau po stalu, o jeigu jau pakviesdavo… rankos dreba, iskart visas raudonas. O jeigu dar kaikas tyciodavos tai visai blogai budavo. I miesta iseiti nera sunku bet tikrai jauciuosi nepatogiai prie zmoniu. Geriausiai jauciuosi nakti.. tada ir noras pasivaikscioti atsiranda ikvepti oro niekas manes beveik nemato galiu nors kiek atsipalaiduoti arba uzsidarius kambaryje irgi variantas. Praradau darba, pradejau gerti, rukyti zole daznai nes viskas taip suknista. Neseniai supratau kad net artimiausi zmones manes nepazysta. Man atrodo gyvenimas susitvarkytu jeigu surasciau mergina kuri suprastu mane. Bet abejoju ar kas nores buti su tokiu kaip as.. Tas jautrumas man tiek kartu yra koja pakises ir kas skaudziausiai kad nieks to nesupranta. O isipasakot nelabai kam ir turiu. Nebent tik cia .. Kartais tiesiog buna sedi vienas klausaisi muzikos ar panasiai ir tiesiog pradeda asaros begt. Kartais pagalvoju kad verkiu daugiau nei moterys.. Pasitikejimo savimi labai labai truksta..

    Atsakyti

    • Usotsuki 2017/02/08 at 10:25 am

      Turėtum pasistengti nepergyventi taip stipriai, dėl to, kad tu vaikinas ir esi jautrus. Manau žinai, kad esi ne toks vienas. Reikia išmokti susigyventi su savimi, išmokti žiūrėti į viską kitomis akimis, o kartais pažiūrėt į viską, nusikeikti ir pasakyti sau: po**ui (atsiprašau už tokį išsireiškimą).
      Kad ir kaip ten bebūtų, negraužk savęs ir dėl merginos. Anksčiau ar vėliai atsiras ta vienintelė, kuri sugebės priimti tave tokį, koks esi. Patikėk manimi! 🙂

      Atsakyti

  • Rugpjucio_pieva 2017/02/03 at 10:26 am

    Sveiki, visi jautruoliai… As irgi prisijungiu i Jusu buri… Nors cia ir raso, kad tas jautrumas dovana, bet kartais atrodo, bet ka galeciau atiduoti, kad buciau tokia “nejautri” arba “normaliai jautri” kaip kiti zmones, kurie taip nemasto ir nesigilina… Ypac sunku pasidaro, kai Tavo artimiausi zmones nesupranta Taves tuo jautrumo klausimu ir Tavo gilius tikrus isgyvenimus, asaras ima vadinti “nenormaliais” arba “isterijomis” ar dar blogiau “manipuliacijomis”…. Taigi Mieli jautruoliai, turiu pasiulyma. gal reiketu susipazinti mums ir bendrauti kazkur ne tokioj viesoj erdvej o pavyzdziui, kokiam groupse ar kazkaip kitaip burtis i savitarpio pagalbos grupe? 🙂 Ka manot? Po sito straipsnio kilo tokia ideja.. O gal paskui ir gyvai susibendrautume, tuomet manau, butu lengviau kartu visiems su tuo jautrumu susigyventi ir ismokti ji naudoti kaip dovana, o ne kaip kazkoki “prakeiksma” trukdanti gyventi normalu gyvenima?

    Kas uz, rasykit 🙂

    Atsakyti

  • Tokspats 2017/03/08 at 11:05 pm

    Daryti reikia pradeti tik sovus minciai. Kuo ilgiau mastai tuo daugiau permastai + laiko iseikvoji. Trumpai tariant is mastymo i veiksma ir naujos situacijos analizavimo busena pereini toks savotiskas flow ir tada oj smagu pamirsti overthinkingus ir pasineri i veiksma. ir patirties kaupima. Idomi knyga yra SRAUTAS. OPTIMALIU ISGYVENIMO PSICHOLOGIJA. Lenku rasytojas.. Ir dar viena: Napoleon Hill – Pergudrauti velnia. Sekmytes

    Atsakyti

  • Tokspats 2017/03/08 at 11:07 pm

    Daryti reikia pradeti tik sovus minciai. Kuo ilgiau mastai tuo daugiau permastai + laiko iseikvoji. Trumpai tariant is mastymo i veiksma ir naujos situacijos analizavimo busena pereini toks savotiskas flow ir tada oj smagu pamirsti overthinkingus ir pasineri i veiksma. ir patirties kaupima. Idomi knyga yra SRAUTAS. OPTIMALIU ISGYVENIMO PSICHOLOGIJA. Lenku rasytojas.. Ir dar viena: Napoleon Hill – Pergudrauti velnia. Sekmytes

    Atsakyti

  • Rimvike 2017/03/18 at 12:15 am

    Sveiki. Kai skaitau atrodo jog viskas man tinka… Puikus straipsnis. Labai sunku gyventi su dideliu jautrumu.. Bent jau man…. Būna dienų kai pasakai sau jog viskas nuo šiandien nebeverksiu ir būsiu stipri, tačiau praėjus savaitei gal mėnesiui. Atsitikus kokiai jautresnis situacijai pratrūkstu… Tuo metu tiek verkių jog net kukcioti pradedi ir jauti jog trūksta oro ir skauda krūtinę….. Dėl to ko nepadarei ar dėl neišpildytu lūkesčių draugams, vyrui, sesėms.. Pradedi save menkinti ir manyti jog kažkas su savimi negerai ir jog esi nevertas būti mylimas, nes visus tik nuvili. Esu labai savikritiška…. Pasitikėjimo labai didelė stoka.. Atrodo lyg ir nesi blogas žmogus. Stengiesi visiems padėti, elgtis taip kaip norėtum jog elgtųsi su tavimi. Tačiau gyvenime bent man visada atvirkščiai…. Visad užsikabinu ant žmonių kurie tik sau naudos ieško ir žiūri kaip tavimi pasinaudoti…. Kartais atrodo jog jei patilesi ir su viskuo sutiksi išvengsi barnių, tačiau su laiku tai tik sunkina situacija…. Visad maniau jog nėra žmonių kurie suprastų kaip jaučiuosi ir kaip sunku susigyventi kartais su pačiu savimi. Tačiau perskaičiusi šį straipsnį pamačiau jog nesu viena…. Būtu puiku kada susitikti visiems norintiems tiesiog pasikalbėti ir žinoti jog yra žmonių kurie supranta.

    Atsakyti

  • Skaitytojas 2017/05/16 at 4:03 pm

    Puikus straipsnis. Esu vyras beveik 30 metų, taip pat turiu padidinto jautrumo charakterį. Ilgai ieškojau atsakymo: kas darosi su manimi? Pasirodo tai – paveldėjimas. Galbūt ir auklėjimas. Vienintelį dalyką supratau – reikia susitaikyti su savo būdu ir būti savo vaidmenyje. Jautrių žmonių reikia. Jautrūs žmonės sugeria visą aplinkos energiją, todėl vėliau susisuka psichika. Sėkmės visiems 🙂

    Atsakyti

  • Karolis 2017/06/28 at 1:05 am

    Sveiki visi! Džiaugiuosi suradęs šį straipsnį, ir jus, likimo broliai ir sesės. Nepradėsiu pasakoti savo istorijos, nes ji tokia pati, kaip ir jūsų.
    Priežastis, kodėl rašau šį komentarą – įkūriau grupę Facebooke, tokiems, kaip mes. Taip ir pavadinau ją – “Tokie, kaip mes” .

    Raginu visus prisijungti 😉
    https://www.facebook.com/groups/263898190757927/

    Atsakyti

Komentuoti