Elektroninis paštas – nuostabus išradimas, gelbstintis daugelyje gyvenimo sričių. Tai žinome kiekvienas. Tačiau, kaip ir daugelis dalykų, jis turi ir neigiamą pusę (ne, nekalbėsime apie virusus ir į šiukšliadėžę keliaujančius laiškus).

Mano vardas Timas ir aš esu elektroholikas

Puikiai žinome, kad neatsakingai vartodami alkoholį galime nesunkiai tapti alkoholizmo auka. Bet ar žinojote, kad priklausomybę gali sukelti ir „neatsakingas“ naudojimasis elektroniniu paštu? Nereikia būti Pavlovo šunimi, kad pajustumėme gerą žinią pranešančio elektroninio laiško teikiamą malonumą. Kadangi negalime numatyti tikslaus laiško gavimo laiko, esame priversti paštą tikrinti reguliariai (gal dabar, o gal jau dabar gausiu naujieną?). Laiškas su svarbia žinia (žinia, kad esate priimtas į darbą, išparduodami lėktuvų bilietai, ar seniai girdėto draugo laiškas) veikia tarsi apdovanojimas, kuris dar labiau paskatina tokį mūsų elgesį. „Kas žino, gal gausiu dar svarbesnį laišką?“ – pasakome sau ir toliau spaudžiame tikriname paštą. Kaip rodo šįmet AOL atliktas tyrimas, 47 proc. apklaustųjų teigia esantys priklausomi nuo el. pašto, 25 proc. žmonių jo nepasitikrinę negali išgyventi bent trijų dienų, 60 proc. asmenų tikrinasi paštą per atostogas ir 59 proc. skaito el. laiškus net būdami vonioje. O ar dažnai jūs juos skaitote?

Nemesk kelio dėl takelio

Thomas Jackson atliktas tyrimas parodė, kad į 70 proc. elektroninių laiškų vidutiniškai sureaguojama per 6 sekundes nuo jų gavimo. Atrodytų nieko bloga ir net pagirtina (tai bent produktyvumas!), tačiau darbuotojams prireikia 64 sekundžių susikaupti ir grįžti prie pradėto darbo. Pavaldiniai, kurie kas penkias minutes tikrinasi paštą, per savaitę praranda apie 8,5 darbo valandas. Patarimas: jei mokotės ar rašote svarbų darbą, venkite dažnai tikrintis paštą (ta pati taisyklė galioja ir socialiniams tinklams). Nors tai užima nedaug laiko, ilgam mus išmuša iš vėžių (susikaupti darbui ir taip jau sunku).

Vienas juokiasi, kitas pyksta

Prieš rašydamas sarkastišką laišką, gerai pagalvokite, ar jo gavėjas jus supras. J. Krugerio atliktas tyrimas parodė, kad el. laišku išreikšti sarkazmą nėra lengva. Nors 80 proc. tiriamųjų buvo įsitikinę, kad jų laiško žinutė bus suprasta, sarkazmą laiške sugebėjo pastebėti vos 56 proc. gavėjų. Tą pačią žinutę pasakius akis į akį, nesusipratimų nepastebėta. Taigi, jei nenorite įžeisti kitų, geriau susivaldykite nuo kandžių elektroninių laiškelių ir savo sąmoju pasidalykite per pietų pertrauką.

Deryboms ne vieta

Dauguma komercinių susitarimų šiais laikais vykdomi elektroniniu būdu. Vis dėlto mokslininkai nepataria tuo piktnaudžiauti. Ypač jei šias derybas norite laimėti. Mokslininkas Charles Naquin, palyginęs tiesioginių ir elektroninių derybų rezultatus, pastebėjo, kad el. laiškuose asmenys yra sunkiau sukalbami ir mažiau linkę bendradarbiauti. Geriau jau pakelti telefono ragelį.

Skatina nesąžiningą elgesį

Išsiaiškinti santykius elektroniniu laišku kur kas paprasčiau, nei rašyti pasiaiškinimo laišką ranka. Tačiau, jei norite sužinoti teisybę, mokslininkai nepataria naudotis internetu. C. Naquin tyrimai parodė, kad žmonės linkę dvigubai daugiau meluoti elektroniniuose laiškuose, nei rašydami laišką ranka. Tai aiškinama trimis priežastimis: elektroniniai laiškai nėra tokie ilgaamžiai kaip tikri laiškai, internetinėje erdvėje žmonės jaučiasi laisvesni bei psichologiškai labiau atitolę.

Virtualus stresas

Norite jaustis produktyvesni ir mažiau nervingi? Mokslininkai pataria elektroninį paštą tikrinti ne dažniau nei porą kartų per dieną. Tyrimai rodo, kad trečdaliui darbuotojų nuolatinis pašto tikrinimasis sukelia stresą. Tam ypač jautrios moterys – jos labiau nei vyrai jaučiasi įsipareigojusios kuo greičiau atsakyti į laišką ir taip nenuvilti siuntėjo.

Parašykite atsiliepimą