Žvelgiantiems giliau

Pažink save

Ką slepia susirūpinimas savo kūnu?

Rūpintis savo kūnu naudinga, tačiau perdėtas dėmesys fiziniams pojūčiams gali tapti nerimą keliančia manija.

Atsiverskite pirmą pasitaikiusį žurnalą moterims arba bet kokį populiarų interneto portalą. Tikriausiai pastebėjote, kokių straipsnių, reportažų ir reklamų daugiausia. Čia visko galite rasti apie tai, kaip:
• sulieknėti;
• sveikai maitintis;
• išlaikyti gražius plaukus.
Toliau aprašomi ne mažiau svarbūs dalykai: kaip patobulinti ir atjauninti odą, kaip pagerinti regėjimą be akinių, kaip suteikti dantims akinamo blizgesio, kaip ištreniruoti pavydą keliantį reljefinį pilvuką, ir t. t.
Atrodo, svarbiausias uždavinys, lydintis šiuolaikinį žmogų, – patobulinti tai, kas žmogui duota gamtos, savo kūną. Apstu pasiūlymų, kaip valdyti ir kūno funkcijas. Tai, kas, atrodytų, vyksta natūraliai, – augimas, vystymasis, sirgimas ir pasveikimas nuo ligų, miegas, mityba, kvėpavimas, dauginimasis – visa tai siūloma kontroliuoti, valdyti, tobulinti. Tiesa, normos, su kuriomis lyginama, retkarčiais kinta. Vyresni žmonės nenustoja stebėtis, kaip periodiškai tai pasmerkiami, tai reabilituojami tokie produktai kaip cukrus, druska, kava, raudonasis vynas, kanapės, kiaušinių tryniai, pieno produktai ir glitimo turintys grūdai. Siūloma tai giliai kvėpuoti, tai paviršutiniškai. Rekomenduojama bėgioti ristele, o tada atrandama, kad geriau visai nebėgioti.

Ir štai šioje prieštaringų patarimų ir nurodymų maišatyje vėl atgimsta seniai žinoma nervinė anoreksija, plinta naujos manijos, tarkime, ortoreksija – manija sveikai maitintis. Daugėja žmonių, vaikščiojančių su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis, išmainančių automobilį į dviratį. Tai džiugina. Kitame polyje, deja, daugėja žmonių, įsitikinusių, kad jau serga ir baisi liga jau nepastebimai įsiveisė jų kūne, tik medikai dar jos nepastebėjo. Tai hipochondrijos simptomai. Negalima jų vadinti apsimetimu ar išsigalvojimu, nes hipochondriški žmonės iš tiesų kenčia realius skausmus ir kitokius negalavimus, tik štai medikai neranda jiems paaiškinimo ir siunčia pas psichoterapeutus. Pastarieji irgi ne visuomet sutaria, kas sukėlė šiuos negalavimus ir kaip geriau juos gydyti – antidepresantais ar iš naujo išgyvenant vaikystės traumas.

Už visų šių negalavimų slypi viena idėja: kūnu nepasitikima. Kūnas tampa tuo, kas turi būti budriai sekama ir valdoma mūsų proto. Arba ekspertų proto, jeigu savo proto neužtenka. Tuo, žinoma, sparčiai naudojasi visi, kuriems sveika gyvensena – verslas.

Nepasitikėjimo kūnu šaknys

Žmonės, bijantys susirgti, pasenti ir numirti, griebiasi visų įmanomų priemonių pagerinti kūno būklę. Jų kasdienybėje dažnai galima pastebėti disproporciją tarp keturių gyvenimo sferų. Šias sritis aprašė persų kilmės pozityviosios psichoterapijos kūrėjas, medicinos daktaras Nossratas Peseschkianas. Anot jo, egzistuoja kūno, laimėjimų, kontaktų ir tikėjimo sferos.
Kūniška sfera – viskas, susiję su sveikata, mityba, sportu, pojūčiais.
Laimėjimų sfera susijusi su protu, karjera, išsilavinimu, pajamomis, padėtimi visuomenėje.
Kontaktų sfera – tradiciniai susitikimai, bendravimas ir dalijimasis su giminaičiais, draugais, kaimynais, pažįstamais.
Tikėjimo sfera – tai ateities, tikėjimo Dievu, gyvenimo prasmės klausimai, ruošimasis pomirtiniam gyvenimui.
Optimaliu atveju tarp šių sferų yra pusiausvyra. Perpildęs vieną iš jų neišvengiamai apvagi kitas.

N. Peseschkianas pastebėjo, kad Azijos ir Afrikos šalyse perkrautos kontaktų ir tikėjimo sferos: žmonės čia priversti daug bendrauti su giminaičiais ir nuolat laikytis tradicijų. Kartu didelė reikšmė atitenka religijai, kuri dažnai atstoja mokslą. Labiau tikima malda Alachui, šamaniškais ritualais, užkalbėtu vandeniu, karma, sielų persikūnijimu. Mirtis čia nėra tokia baisi. O kūniška ir laimėjimų sfera apleista: higienos stygius, avitaminozė, maisto trūkumas, nesirūpinimas sveikata, profesionalių medikų trūkumas, kai kur – gyventojų badas, menkas išsilavinimas, minimalios pajamos ir nesiklostanti karjera.

Vakaruose vyrauja atvirkštinė proporcija. Čia perkrautos kūno ir laimėjimų sferos: žmonės nuolat rūpinasi sveikata, sportuoja, persivalgo, yra fanatiškai susirūpinę vaikų išsilavinimu, savo karjera, uždarbiais. O štai kontaktų ir tikėjimo sferose jaučiamas trūkumas: žmonės nepažįsta laiptinės kaimynų, pamiršta giminaičius, netiki dievu ir pomirtiniu gyvenimu. Gyvenimo siekiamybė – nuosavas namas ir keli automobiliai. Vyraujančios problemos – vienišumas, gyvenimo prasmės trūkumas ir mirties baimė.
Taigi perdėtas susirūpinimas savo sveikata yra Vakarų civilizacijos disproporcijos tarp gyvenimo sferų rezultatas. Todėl, norint padėti, pirmiausia reikia harmonizuoti gyvenimo sritis. Tarsi Rytai turi susijungti su Vakarais žmogaus viduje. Tai nėra savaime suprantamas kelias, nes tradicinis mąstymas paremtas tokia logika: jeigu yra problemų kūniškoje sferoje, gydyk kūną. Jeigu yra problemų dėl proto, gydyk protą.
Pozityviosios psichoterapijos srityje siūlomas kitas priėjimas: pažiūrėkite ne į perpildytas, o į deficitines sferas. Palikite ramybėje kūnišką sferą, jeigu joje yra problemų. Užsiimkite tuo, kam mažiausiai skiriate dėmesio, tarkime, kontaktų su žmonėmis palaikymu ir tikėjimu.
Kas atsitinka, kai žmogus nepasitiki savo kūnu ir bando pagerinti sveikatą? Pateikiame jums vieno realaus paciento istoriją. Kartu tai ir tradicinė schema, pagal kurią vystosi ir kurią pereina hipochondrija – perdėtas susirūpinimas kūniškais simptomais. Tarp kiekvieno žingsnio praeina dvi trys savaitės.

DEVYNI ŽINGSNIAI Į TIESĄ

Problema: vidutinio amžiaus vyrui prasidėjo ūžimas ausyse, atsirandantis vakare.
Problemos atsiradimas: rudens pradžia.
Priežastis: nežinoma.
Santykiai šeimoje: kiek atšalę, buvo problemų su sutuoktine, bet viskas normalu.

Pirmas bandymas. Tradicinis būdas spręsti problemą – apieškoti internetą. Forumuose žmonės plačiai aptaria ūžimą ausyse. Paaiškėja, kad tai aibės ligų simptomas: nuo kraujagyslių aterosklerozės iki prasidedančio kurtumo. Vis dėlto medicininiai straipsniai nuramina: greičiausiai tai „tinnitus“ – tiesiog ūžimas ausyse. Rekomenduojamas medicininis ištyrimas. Pažįstama gydytoja pataria pagerti kraujotaką gerinančio vaisto vinpocetino.
Vaistas geriamas. Ūžimas tęsiasi. Psichologinis rezultatas: nerimas ir abejonės, ką atskleis tyrimas. Iki šiol galvoje buvo tiesiog ūžesys. Dabar – ūžesys plius tuzinas galimų rimtų ligų.
Antras bandymas. Vizitas pas LOR gydytoją. Ausyse patologijos nepastebima, yra minimalus amžiui būdingas klausos susilpnėjimas. Gydyti nereikia, nors čia gali būti „klausomojo nervo uždegimo – neurito – pradžia“. Dėl visa ko rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą, pradėti gerti kraujotaką gerinantį vaistą kavintoną ir pasidaryti ultragarsinį kaklo kraujagyslių tyrimą. Pasiskaitęs internete, gali sužinoti, kad kavintonas įtrauktas į „visiškai neveiksmingų vaistų“ sąrašą.
Geriamas vinpocetinas su kavintonu. Ūžimas tęsiasi. Psichologinis rezultatas: nerimas dėl galimo neurito. Sumažėjęs pasitikėjimas gydytoju.
Trečias bandymas. Ultragarsinis kraujagyslių tyrimas. Kraujagyslėse patologijos nėra. Tiesa, vienu metu gydytojas susiraukia ir garsiai susimąsto: „Kas čia? Kodėl negirdžiu signalo iš dešinės?“ Vėliau paaiškėjo, kad signalas atsirado. Rekomenduota pasidaryti bendruosius tyrimus pas šeimos gydytoją.
Ūžimas tęsiasi. Psichologinis rezultatas – nusiraminimas su lengva abejone: „Kas ten buvo, kai „visai nesigirdėjo signalo“? Gal vis dėlto kažkokia kraujagyslė buvo užakusi?“
Ketvirtas bandymas. Vizitas pas šeimos gydytoją. Paaiškėjo: tyrimai normalūs, tačiau kiek padidėjęs cholesterolis ir vakarais kartais pakyla kraujospūdis. Rekomenduota pagerti cholesterolį mažinančių vaistų, laikytis dietos. „Dėl visa ko“ galima pasidaryti magnetinio rezonanso tyrimą.
Geriami cholesterolį mažinantys vaistai, vinprocetinas su kavintonu. Ūžimas tęsiasi. Psichologinis rezultatas: nerimas dėl galimos aterosklerozės. Kadangi paciento tėvas mirė nuo insulto, naujas nerimas: „Man irgi bus insultas.“ Tuo pačiu metu netikėtai dėl suplyšusios aneurizmos (kraujagyslės išsipūtimo) miršta bendraamžis. Dar didesnis nerimas: „Ir man taip gali atsitikti.“
Penktas bandymas. Vizitas į magnetinio rezonanso kabinetą. Tyrimas baigiasi gydytojo pareiškimu: „Na, nieko baisaus čia nerandu, bet rezultatus atsiųsiu elektroniniu paštu.“
Vaistai geriami. Ūžimas tęsiasi. Psichologinis rezultatas: nusiraminimas dėl magnetinio rezonanso, nerami abejonė: „Juk dar tik atsiųs rezultatą? Gal gydytojas nenorėjo gąsdinti ir tiesiai nepasakė, o paskui pasižiūrės ir paaiškės, kad rastas koks nors auglys ar aneurizma?“
Bet… medicina savo žodį tarė. Prasideda netradicinio gydymo etapas.
Šeštas bandymas. Vizitas į privačią kliniką, kurioje gydoma akupunktūra ir manualine terapija. Išvada: nuo slepiamo streso įsitempia gilieji kaklo raumenys, o klausos nervas per daug jautrus. Paskirtos septynios akupunktūros procedūros, kaklo raumenų atsipalaidavimas, savimasažo pratimai.
Adatos ir manualinė terapija. Ūžimas tęsiasi. Psichologinis rezultatas: augantis abejingumas gydymu, kartu atsirandantis interesas: „Koks tai paslėptas stresas?“
Septintas bandymas. Vizitas pas į Lietuvą atvykusį Sibiro šamaną. Išvada: per daug įtemptas ne tik kaklas, bet ir pėdos, nugara, kaupiasi stresas. Atlikti stiprūs nugaros ir kojų masažai, padaryti penki šamaniniai ritualai su dainomis, būgneliais, gongais, kurių metu šamanas „išvarė blogį, padėjęs jį ant stirnos (toteminio gyvūno) nugaros“. Vizitai baigiasi patarimu vakarais dėti prie ausų magnetus.
Magnetai, išplėšti iš seno radijo imtuvo, kas vakarą dedami prie ausų. Ūžimas vienai dienai susilpnėja, vėliau tęsiasi. Psichologinis rezultatas: suvokimas, kad netgi dvasių pasaulis čia bejėgis.
Aštuntas bandymas. Vizitas pas specialios pusiausvyrą atkuriančios procedūros (angl. rebalancing) specialistą. Septyni gana skausmingo, masažą primenančio gydymo seansai.
Ūžimas tęsiasi. Atsipalaiduoja kaklo ir diafragmos raumenys. Seansų metu norisi keiktis ir rėkti. Specialistas pataria „nevaldyti savęs“. Psichologinis rezultatas: suvokimas, kad problema ne kūne.
Devintas bandymas. Psichoterapiniai užsiėmimai gilinantis, kaip vystosi paciento santykiai. Darbas bandant išreikšti giliąsias emocijas sutuoktiniui, motinai, tėvui, broliui (patirti katarsį). Paaiškėja, kad viduje daug metų nešiojamas įniršis, agresija, seksualiniai blokai, meilės poreikis. Visa tai seansų metu pratrūksta netikėtais raudojimais, klyksmais, noru būti mažam ir apkabintam.
Ūžimas ima nykti. Psichologinis rezultatas: vis dar kartais užeinantis ūžimas neberūpi. Galiausiai jo nebelieka. Kartais įsitempus prieš miegą jis sugrįžta, tačiau dėmesys sutelktas kitur. Santykiai šeimoje pagerėja. Susitvarko intymus gyvenimas.
Matyt, gydytojas N. Peseschkianas buvo teisus: padidėjus dėmesiui kūniškai sferai, problema nesprendžiama. Dėmesį kreipkime kitur. „Rūpinantis sveikata“ šiuo atveju tik auga nerimastingos abejonės ir tai veda hipochondrijos link. Pradėjus skirti dėmesio bendravimo – kontaktų – sferai, kūniška problema pasidarė neaktuali ir pati susitvarkė.

Vienos medicininės konferencijos metu teko išgirsti, kaip optimaliausiai gydomi tokie dažni šiais laikais psichosomatiniai sutrikimai: „Pacientas išbando visokiausius gydymus, nusivilia medicina, po to numoja ranka į gydymą ir pasveiksta.

Komentuoti