Žvelgiantiems giliau

Naujas numeris

Kaip galia keičia žmogų

Galingi, įtakingi žmonės dažnai atsiduria dėmesio centre. Vieni jiems pavydi sėkmės, turtų ar karjeros, kiti laiko sunkaus charakterio, nelaimingais vienišiais. Kaip išties galia veikia elgseną ir savijautą?

Augau aplinkoje, kur dėl įtakos buvo kovojama nebent šeimoje – be didelių ambicijų išgelbėti pasaulį. Atvirkščiai, pasaulis vyresnių giminaičių dažnai buvo dalijamas į dvi dalis: ponus ir vargšus, galingus ir bejėgius, valdžią ir paprastus žmones. Tad, kai jau suaugusi, po kelerių metų darbo komandoje, gavau pasiūlymą užimti vadovaujamą poziciją, euforiją dėl įvertinimo ir aukštesnių pareigų suteikiamų galimybių greitai pakeitė abejonės, ar sugebėsiu, kaip vertins kolegos ir pan. Viduje vis dar gyvavo susireikšminusio, godaus pono įvaizdis, su kuriuo nenorėjau tapatintis, tačiau ilgainiui supratau, kad galia, žengianti koja kojon su atsakomybe, yra kuriamoji jėga, galinti padėti pasiekti ne tik savo tikslų, bet ir daryti pokyčius visuomenėje.

Pasak vokiečių psichologo Klauso Jürgeno Bruderio, galia pati savaime neegzistuoja, jai reikia kitų žmonių, kurie įvertintų. Tai dichotominis santykis tarp „viršuje“ ir „apačioje“, kurį nusako nelygybė. Galia dažnai siejama ne tik su pagarba, pasiekimais, įtaka, bet ir su kontrole. Tyrimai rodo, kad galios pozicijoje esantys žmonės labiau pasitiki savimi, turi daugiau santaupų, jaučiasi labiau užtikrinti dėl ateities, nepasiduoda nesėkmėms ir veikia ryžtingiau. Tačiau valdžia gali ir apsvaiginti, ypač anksčiau to nepatyrusius žmones. Štai kas nutinka, kai staiga gauname valdžią ar tik įsivaizduojame ją turintys.


Straipsnio tęsinį skaitykite naujausiame žurnalo “Psichologija Tau” numeryje 

Komentuoti