Jausti nerimą mums svarbiose socialinėse situacijose yra normalu ir natūralu, tačiau jei imame nerimauti pernelyg stipriai, tai gali tapti rimtu sunkumu, trukdančiu mėgautis ir džiaugtis visaverčiu gyvenimu.

Darbo pokalbis, pirmasis pasimatymas, svarbi prezentacija darbe – tai tik kelios socialinės situacijos, kurios daugumai mūsų paprastai sukelia mažesnį ar didesnį nerimo jausmą. Tačiau kai kuriems žmonėms šios ir panašios aplinkybės gali sužadinti kur kas stipresnį nerimą, priverčiantį kūną įsitempti, balsą virpėti, o širdį plakti gerokai dažniau. Toks atsakas į socialines situacijas paprastai vadinamas socialiniu nerimu.

Socialinis nerimas – viena labiausiai paplitusių nerimo rūšių, jis paprastai pasireiškia įvairių socialinių situacijų baime ir vengimu. Šią būseną dažniausiai sužadina bendravimas su nepažįstamais ar autoritetingais žmonėmis, pasirodymas prieš gausiai susirinkusią auditoriją, dalyvavimas vakarėlyje ar kitokiame susibūrime, valgymas viešoje vietoje ar net kalbėjimas telefonu. Socialinį nerimą patiriantis asmuo junta nuolatinę baimę būti stebimas ir vertinamas kitų. Jis baiminasi, kad bus sukritikuotas, pažemintas, atstumtas arba, dar blogiau, jo patiriamą nerimą pastebės kiti. Todėl toks žmogus neretai ima vengti įvairių socialinių situacijų, o jose atsidūręs kaskart patiria didelę įtampą ir jaučiasi nesaugus. Kartais artėjanti situacija gali kelti tokį nerimą, kad imama nerimauti dar likus kelioms dienoms ar net savaitėms iki jos. Tiesa, dalis šį nerimą linkusių patirti žmonių nebūtinai jį jaučia visomis socialinėmis aplinkybėmis. Kartais nerimas gali pasireikšti ir būti būdingas tik vienai konkrečiai situacijai. Pavyzdžiui, asmuo gali kaskart patirti stiprų nerimą kalbėdamas prieš gausią auditoriją, tačiau visiškai jo nejausti valgydamas viešoje vietoje ar būdamas vakarėlyje.


Straipsnio tęsinį skaitykite naujausiame žurnalo “Psichologija Tau” numeryje

Jums gali būti įdomu

Parašykite atsiliepimą