Padėk sau

Kasdien po „ačiū“

JAV ir Kanadoje įprasta švęsti dėkingumo dieną, kurią visi šeimos nariai dėkoja vieni kitiems už praėjusių metų įvykius. O jei tokią dieną švęstume kasdien? Mokslininkų teigimu, išreikšdami dėkingumą, ne tik pagerbiame kitus, bet ir padedame sau.

Nenustebčiau, jei pagalvotumėte: „O aš neturiu už ką dėkoti“. Juk įprastai jaučiamės dėkingi įvykus svarbiems dalykams – kai netikėtai laimime loterijoje, nusiperkame namą, gimsta vaikas ar pan. Tačiau dėkingumą galima (ir reikėtų) jausti kasdien – net už mažiausius dalykus. Ar dažnai prisimename, kad pats gyvenimas yra didelė dovana? Retas kuris moka kiekvieną dieną nugyventi taip, lyg tai būtų pirma arba paskutinė jo gyvenimo diena: pasidžiaugdamas smulkmenomis, pasigėrėdamas medžiais, žvaigždėmis (ar dažnai išvis prisimename pakelti galvą į dangų?), draugiškais praeivių veidais, artimais žmonėmis. Tik vienas kitas nepamiršta bent mintyse už visa tai padėkoti. Ir taip pasielgdamas jis padėkoja sau. Jei kasdien rastumėte bent 2 minutes įvardyti dalykams, už kuriuos šiandien jaučiatės dėkingas, patirtumėte teigiamų pokyčių. Taip akcentuojama teigiama gyvenimo pusė, įvertinant tai, kas svarbiausia. Net jei diena buvo nesėkminga, atraskite joje pozityvumo. Problemos darbe? Būkite dėkingas, kad nestovite darbo biržos eilėje, kad gyvenimas pateikia iššūkių, kuriuos įveikdamas mokotės, tobulėjate ir nenuobodžiaujate. Noras burbėti dėl smulkių rūpesčių dingsta, kai jaučiame dėkingumą už svarbesnius gyvenime dalykus – artimuosius, draugus, gamtos grožį ir pan.

Su dėkingumu gerėja mūsų gyvenimo kokybė

Būti dėkingam – daryti gera ir sau, ir kitam. Dėkingumo naudą atskleidė ir psichologų Michaelo McCollougho ir Roberto Emmonso eksperimentas. Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes. Vienų buvo prašoma be jokios instrukcijos kasdien rašyti įvykių dienoraštį. Kitų – dienoraštyje, kasdien išvardyti įvykusius blogus dalykus. Trečiosios grupės užduotis buvo dienoraštyje rašyti, už ką jie jaučiasi kasdien dėkingi. Tyrimo rezultatai parodė, kad dėkingumo dienoraštį rašantys žmonės pasižymėjo didesniu budrumu, entuziazmu, ryžtingumu, optimizmu ir energingumu. Be to, jie patyrė mažiau streso ir depresijos, buvo labiau nusiteikę padėti kitiems, reguliariau sportavo ir sėkmingiau siekė asmeninių tikslų.

Robertas Emmonsas teigia, kad, kasdien praktikuodami dėkingumą, laimės jausmą galime padidinti net 25 proc. Sakykime, kad, būdamas normalios savijautos, jūs jaučiatės šiek tiek laimingas. Pavadinkime tai baziniu jūsų laimės lygiu, savotišku atskaitos tašku. Kai dieną jums nutinka kažkas gero ir malonaus (pavyzdžiui, sužinote, kad jūsų vaikas gavo vietą išsirinktame darželyje ar kad jus paaukštino tarnyboje), jūsų savijauta kuriam laikui pagerėja, tačiau paskui vėl tampa tokia, kaip visada. Tačiau nepamiršdami kasdien jausti ir išreikšti dėkingumo tampame laimingesni ilgesnį laiką. Laimės lygis auga nepriklausomai nuo to, ką jums pateikia gyvenimas.

Be laimės jausmo, dėkingumas suteikia ir kitų gėrybių. Tyrimai rodo, kad dėkingi žmonės yra kūrybiškesni ir greičiau išgyvena nesėkmes. Jie pasižymi stipresne imunine sistema, jų stipresni socialiniai santykiai. Nancy Digdon teigimu, dėkingumas gerina ne tik gyvenimo, bet ir miego kokybę. Jei jus kankina nemiga, vakarais skirkite 15 minučių dėkingumo dienoraščiui rašyti. Tai sutelks mintis į teigiamus dalykus, todėl mažiau nerimausite ir lengviau užmigsite.

Laimingų santykių pagrindas – dėkingumas

Kuo geriau sutariame su žmonėmis, kuo labiau esame patenkinti santykiais, tuo laimingesni jaučiamės. Kuo laimingesni esame, tuo daugiau aplinkinių galime padaryti laimingus. Žmonėms patinka bendrauti su asmenimis, spinduliuojančiais gyvenimo džiaugsmą. O dėkingumas padeda jį pasiekti. Saros Algoe teigimu, jis veda ir į stabilių santykių kūrimą bei išsaugojimą, nes žmonėms patinka jaustis vertinamiems.

Dėkingumas itin svarbus ir romantinių santykių srityje. Tai – teigiama reakcija į mylimo žmogaus pastangas atsiverti, to įvertinimas, pripažinimas ir skatinimas toliau stengtis ir tobulėti.

Kai pasakome „ačiū“ savo artimiausiajam už tai, kad jis yra mūsų gyvenime, leidžiame jam pasijausti suprastam ir vertinamam. Dėkingumas skatina jį ir toliau elgtis taip, kad turėtume pagrindą jam atsidėkoti. O tai skatina intymumą, kursto šeimyninę laimę. Ir visai nesvarbu, kiek laiko jūs draugaujate. Mokslininkė Sara Algoe, tyrusi tris mėnesius kartu gyvenančias poras, pastebėjo, kad partnerio dėkingumas didino moterų pasitenkinimą santykiais, o vyrams – dar ir artumo jausmą. Šiuos rezultatus patvirtina ir Cameron Gordon tyrimas – 20 metų ir ilgiau kartu gyvenančių sutuoktinių pasitenkinimas santykiais buvo didesnis, jei partneris jautė dėkingumą antrajai pusei. Tačiau svarbu, kad šis jausmas būtų tikras ir nuoširdus. Pavyzdžiui, padėka sutuoktiniui „Ačiū, kad išnešei šiukšles“ gali skambėti kaip sąžinės priekaištas, kad tai jis padarė per vėlai. Todėl nepaprastai svarbu yra ne tik dažnai sakyti „ačiū“, bet ir labai nuoširdžiai tai jausti.

Kaip mokytis dėkingumo?

Vienas populiariausių ir galbūt veiksmingiausių padėkos mokymosi būdų yra dėkingumo dienoraščio rašymas. Tam tiks bet koks bloknotas, sąsiuvinis ar knygutė, į kurią kasdien galėsite surašyti 3–10 dalykų, už kuriuos jaučiatės dėkingas tą dieną. Jei į padėkos dienoraštį įrašėte žmones, kuriems jaučiatės dėkingi, ar bent apie juos pagalvojote, nepatingėkite jiems padėkoti . Ne visi gali išdrįsti išsakyti šiltus jausmus į akis, todėl padėkoti jiems galite ir laišku. Žmonės mėgsta būti vertinami, o matydami jų šypseną ir patys dažniau šypsosimės. Dažniau raskite progų nuoširdžiai padėkoti. Kas nors davė gerą patarimą, užjautė, kai buvote nusiminęs – pasakykite „ačiū“. Jei nėra šalia, paskambinkite ir praskaidrinkite dieną ir sau, ir jam.

Padėkokime ir už blogus dalykus savo gyvenime. Nepamirškime, kad visada yra dvi situacijos pusės. Kai nutinka neplanuoti dalykai, jaučiame stresą, liūdime, manome, kad situacija sudėtinga. Bet išmokime prisiminti, vis kartoti ir atrasti, kad kiekvienas blogas dalykas ar įvykis turi ir teigiamą pusę. Dėkingumas padeda džiaugtis gyvenimu, kai žmogus išmoksta priimti tai, kas jame vyksta. Kai nutinka nelaimė, būtinai paklauskite savęs: „Ko aš galėčiau pasimokyti ir ką naudingo gali duoti ši situacija?“

Jums gali būti įdomu

Komentuoti