Naujas numeris

Klysti naudinga!

Klaidos neegzistuoja. Visi įvykiai, kad ir kokie jie nemalonūs, yra reikalingi, kad išmoktume tai, ką turime išmokti; kiekvienas žingsnis yra reikalingas, kad pasiektume pasirinktus tikslus. Richardas Bachas Užrašuose ir dienoraščiuose svarbius planus, idėjas mėgstu pasibraukti, o šalia įgyvendintų tikslų pliusus dažnai dedu raudonu tušinuku. Tačiau prieš keliolika metų mokykloje raudoni pavingiavimai ir žymos paraštėse žadino nerimą ir klausimus: „Kaipgi pavyko? Ko vertas mano darbas ir ko verta aš?“

Maži vaikai drąsiai tyrinėja pasaulį, klumpa ir keliasi, jų nesustabdo nei nubalnoti keliai, nei minimalistinė aplinka. Sodas, krūmai ar tiesiog pledas gali virsti ir namais, ir pilimis, pagaliukai, akmenukai ir stiklo šukės – princesėmis ir kareiviais, kosmonautais ar žvalgais. Norą bandyti, tyrinėti pasaulį ir tiesiog būti savimi dažnai sustabdo suaugusieji (tėvai, seneliai, tetos, dėdės, kaimynai, mokytojai ir net nepažįstami praeiviai) įvardydami, kas teisinga ir kas ne, lygindami su kitais vaikais, primesdami savo lūkesčius ir bausdami už klaidas.

Kai vertinamos ne tik gramatinės klaidos ar matematikos lygčių sprendiniai, ne tik darbai ir konkretūs rezultatai, bet ir mintys, požiūris, asmenybė, sunku išvengti klaidų baimės ir nesitapanti su jomis. Jos pamažu įsiskverbia į pasąmonę ir, prieš imantis naujos veiklos ar drąsių svajonių, vis šnibžda: „Ar tikrai gali? Kas bus, jei suklysi? Ką pagalvos kiti?“

Klaidų baimė gali sukaustyti ir net priversti atsisakyti mėgstamų veiklų ar planų. Ypač tai būdinga jautresniems, į perfekcionizmą linkusiems asmenims. Jei pernelyg tapatinamės su savo klaidomis, jos tampa itin skaudžios, nes kiekviena sumenkina savivertę.

Vis dėlto ši baimė nėra visai pagrįsta. Dažniausiai žmonės save vertina griežčiausiai, pasiduoda savigraužai ir sureikšmina klaidą, kurią seniai visi pamiršo ar net nepastebėjo. Tyrimai rodo, kad aplinkiniai linkę labiau pasitikėti ir palankiau vertinti klystančius žmones, nes jie sudaro tikrų, nuoširdžių ir žmogiškesnių asmenų įspūdį. Mokslininkai netgi diskutuoja apie klystančių robotų gamybą.

Vis daugiau pasaulyje garsių, sėkmės lydimų žmonių prisipažįsta, kad kelias iki dabartinės pozicijos buvo itin vingiuotas, o jame ir daugybė girdėtų „ne“, finansinės bei asmeninės krizės, sveikatos problemos ir galybė smulkių klaidų. Taigi nesėkmes lemia ne (tik) klaidos, o sustojimas ties jomis, pasidavimas, užuot ėjus toliau, išmokus pamoką ir tęsus kelionę link tikslo.


Plačiau skaitykite naujausiame žurnalo “Psichologija Tau” numeryje

Jums gali būti įdomu

Komentuoti