Naujas numeris

Malonūs pokalbiai

Daug knygų parašyta apie oratorinį meną, gebėjimą užvaldyti auditorijos dėmesį, savo argumentais įtikinti oponentą. Tačiau beveik nieko nerasime apie malonų pasiplepėjimą, nors jam skiriame kur kas daugiau laiko nei išmintingoms prakalboms.

Plepalai – tokia pat svarbi vakarėlio dalis kaip užkandžiai ar gėrimai. Ir iškilmingų valstybinių priėmimų, ir senų draugų pasisėdėjimo dalyviai paprastai susiburia į keletą grupių, kurios gali tapti klasės mokinių tėvų susirinkimu, sporto trenerių pasitarimu ar finansų analitikų, sprendžiančių nekilnojamojo turto, pajamų ir išlaidų sąryšį, konferencija. Ne mažiau smagi, nuolat aptariama tema – kas ir su kuo.

Tokie pasiplepėjimai ne tik padeda įprasminti laiką ir leidžia jo dalyviams patvirtinti, kad vertina vienas kito nuomonę, bet ir atrenka vienos ar kitos temos mėgėjus, juos vienija. Į pokalbį apie tai, kur atostogavote, sunkiai įsiterps norintysis kalbėti sveikatos tema. Moterų grupelė, susirenkanti išgerti puodelio kavos ir pasikalbėti apie nevykėlius vyrus, vargiai priims norinčiąją dalytis sėkmės receptais. Todėl kiemo susibūrime ar aukštuomenės priėmime aptardami menkai svarbius dalykus jau žinome, ar su naujais pašnekovais norėsime susitikti dar kartą.

Šiais pokalbiais siekiama maloniai praleisti laiką ir užmegzti pažintis. Todėl gebėjimo atidžiai klausytis ir žavėtis aplinkinių išmintimi beveik pakanka norint būti įdomiam. Nors saikingai parodyti savo reikšmingumą taip pat svarbu, nes su linksmu, stipriu, įtakingu žmogumi daug kas norės bendrauti.


Straipsnio tęsinį skaitykite “Psichologija Tau” rugsėjo spalio numeryje.

Jums gali būti įdomu

Komentuoti