Naujas numeris

Mažų vaikų didelės emocijos

Vaiko pykčio priepuolis ar isteriški reikalavimai – tikras iššūkis tėvams, kuriam įveikti reikia kantrybės, ramybės ir žinių.

Pyktis yra normali reakcija į kliūtį. Jis padeda pažinti save ir aplinką, suprasti ir parodyti, koks elgesys mums priimtinas, o kas erzina. Kartais pyktis netgi veikia kaip stipri motyvacinė jėga ir skatina siekti savo tikslų. Tačiau norint, kad ši emocija būtų naudojama pozityviai, reiškiama nekenkiant sau ir aplinkai, svarbu nuo vaikystės mokyti atpažinti pyktį ir sveikai jį išreikšti.

Norų pildymas – trumpalaikis sprendimas

Ištverti vaikų nuotaikų bangavimus ir pykčio audras sudėtinga. Tai vargina, kelia nerimą, o viešumoje dažnai juntama ir gėda bei kaltė, abejojama savo tėvystės įgūdžiais. Tokiose situacijose tėvai dažnai tetrokšta, kad isterija kuo greičiau baigtųsi. Tačiau, siekiant numalšinti pyktį ilgam, svarbu išsiaiškinti priežastį, kodėl vaikas pyksta, ko jis siekia. Įsiutinti gali daugybė dalykų: nuo draudimo laistytis vandeniu, atsisakymo ką nors nupirkti ar nuveikti iki paprasčiausio nuovargio. Mažyliai dažnai nori visko čia ir dabar, o didžiulį norą įvykdžius, akimirksniu atsiranda naujų idėjų ir reikalavimų. Kartais natūraliai svyra rankos, kyla noras pasiduoti ir duoti vaikui, ko jis nori, kad tik įtempta situacija kuo greičiau baigtųsi. Nors taip galime greitai pasiekti rezultatą, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, tai kenksmingas būdas malšinti pyktį. Toks vaikas neišmoksta susidoroti su įtampa, pažinti ir valdyti emocijų, tad ateityje greičiausiai turės bendravimo problemų – jam bus sunku ieškoti kompromisų, tartis ir siekti tikslų ne manipuliuojant, o išklausius visas puses, įvertinus poreikius ir galimybes. Itin svarbu mokyti vaiką atpažinti ir įvardyti savo pyktį, paanalizuoti jo priežastis ir parodyti jam, kad, nesvarbu kokie jausmai ir emocijos siaustų viduje, visada galima pasirinkti bent iš kelių elgesio modelių. Emocijų pažinimas ir valdymas – ilgas ir nelengvas procesas, tačiau būtinas, siekiant užtikrinti gerą emocinę sveikatą ir visavertį gyvenimą.


Straipsnio tęsinį skaitykite “Psichologija Tau” rugsėjo spalio numeryje.

Jums gali būti įdomu

Komentuoti