Įdomu

Mikrobai valdo asmenybę?

Virusai, užvaldantys žmogų, – dažna fantastinių filmų tema. Ir nors, tikėtina, bakterijos nepavers mūsų vaikščiojančiais zombiais, kai kurios jų iš tiesų slapta valdo mūsų nuotaikas ir net elgesį.

Žmogaus organizme gyvena apie 1 000 trilijonų bakterijų. Tokį skaičių, bent jau man, sunku įsivaizduoti. Pagrindinė jų gyvenamoji vieta yra žarnynas, kur bakterijos atsiranda, gyvena, dauginasi ir miršta. Faktas, kad šeimos nariai turi panašias bakterijas, lyginant su kitais žmonėmis, o identiški dvyniai turi beveik vienodas, leidžia manyti, kad genetika čia taip pat atlieka nemažą vaidmenį. Bakterijos kasdien dalyvauja virškinimo procesuose, padeda skaidyti medžiagas, o kartais net ir prisideda gaminant būtinus elementus. Tačiau, be visų šių gerai žinomų funkcijų, jos atlieka ir mums sunkiai suvokiamą ir pripažįstamą – organizme gyvenančios bakterijos, virusai ar grybai gali daryti įtaką mūsų savijautai, asmenybės savybėms ir elgesiui.

Manipuliuojantys virusai

Kad geriau suprastume, kaip mikrobai gali keisti elgesį, panagrinėkime pomidorų virusą, kurį platina šiomis daržovėmis besimaitinantys vabzdžiai. Tai nėra milžiniški grobuonys, o miniatiūrinės muselės, mintančios pomidorų ląstelėmis. Kai virusas apsigyvena pomidore, jis per suvalgytas ląsteles patenka į vabzdžio organizmą. Čia patekusios bakterijos pradeda keisti vabzdžio elgesį – jis ima ėsti gerokai daugiau nei įprastai. Jis nebegali atsiplėšti nuo pomidorų ir, skrisdamas nuo vienos daržovės prie kitos, užkrečia virusu vis naujus augalus ir padeda virusui plisti. Pats virusas iš esmės nė kiek nesidomi vabzdžiu. Jam rūpi pomidorai ir jis turi sugebėjimą manipuliuoti musele tam, kad pasiektų savo tikslą (jei manysime, kad virusas gali turėti tikslą…). Šis sugebėjimas būdingas ne tik pomidorų kenkėjams. Kai kurie virusai panašiai gali manipuliuoti ir žmonėmis. Pastebėta, kad kai kuriomis gripo formomis užsikrėtę žmonės tampa gerokai draugiškesni prieš pat pasireiškiant ligos simptomams, t. y. tuo periodu, kai kitiems užsikrėsti liga yra didžiausias pavojus. Šitaip keisdamas žmogaus elgesį virusas užsitikrina, kad turės kur išplisti. Kitas pavyzdys galėtų būti sifiliu sergantys ligoniai. Kai kuriems jų esant vėlyvoms ligos stadijoms kyla sunkiai valdomas sekso poreikis, o tai didina riziką užkrėsti liga ir kitus žmones.

Gerosios bakterijos

Manote, kad jus apninkantis laimės jausmas ar liūdesys priklauso nuo jūsų gyvenimo įvykių? Gali būti, kad patiriama nuotaika yra tiesiogiai susijusi ir… su jūsų žarnyno gyventojais. Mokslininkas Glenas Gibsonas nustatė tiesioginį ryšį tarp organizmo mikrofloros ir smegenų darbo. Pavyzdžiui, gerosios probiotinės žarnyno bakterijos daro poveikį smegenų dalims, atsakingoms už emocijas. Tad visai nereikėtų stebėtis, jei ateityje vietoj antidepresantų gydytojai pradėtų skirti probiotikus, mat prancūzų mokslininkai nustatė, kad, mėnesį vartojant probiotines bakterijas, sumažėja nerimas ir depresinės nuotaikos. Nors kai kurie į tokį tiesioginį šių bakterijų poveikį žiūri gana skeptiškai ir nemano, kad svarbūs pokyčiai gali vykti dėl paprastų dalykų, Javieras Bravo teigia ką kita. Mokslininko manymu, probiotinės bakterijos gerina savijautą, tad valgydami jogurtą galime pagerinti nuotaiką, sumažinti stresą, nerimą ir net depresiją.

Mycobacterium vaccae bakterija veikia už serotonino gamybą atsakingas smegenų dalis. Kaip žinia, serotoninas vadinamas laimės hormonu, dėl kurio jaučiamės gerai. Taigi bakterijos gali būti ir labai naudingos. Pavyzdžiui, kaip parodė Dorothy Matthews eksperimentas, šia bakterija apkrėstos pelės įveikdavo labirintus net dvigubai greičiau nei neužkrėstosios. Mycobacterium vaccae bakterijos gyvena dirvožemyje, jas lengva įkvėpti ar užsikrėsti liečiant žemę, todėl mokslininkai pataria vaikams kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, kur jie galėtų „pasigauti“ gerųjų bakterijų.

Sterilumo grėsmės

Buvimas gamtoje pabrėžiamas ne be reikalo. Labai svarbu, kad nuo ankstyvosios vaikystės mūsų organizme apsigyventų kuo daugiau įvairių mikroorganizmų, nes suaugus nebebus galima jų kompensuoti. Gerardas Clarke’as su kolegomis nustatė, kad vaiko organizme esančių bakterijų skaičius turi įtakos serotonino kiekiui jam užaugus. Didesnė mikroorganizmų įvairovė padidina tikimybę, kad suaugus organizme bus gaminama daugiau laimę ir gerą savijautą lemiančio hormono. Tai ypač aktualu berniukams, nes šis poveikis jiems kur kas stipresnis nei moterims. Jei bakterijų trūkumą bandytume kompensuoti paauglystės laikotarpiu, normalus serotonino kiekis organizme neatsikurtų. Taigi labai svarbu, kad netrūktų reikiamų bakterijų vaikui augant.

O kad nenyktų organizme apsigyvenusių mikroorganizmų įvairovė, turėtume pirmiausia pasirūpinti savo psichologine gerove. Kuo ramiau gyvensime, tuo bus palankesnė dirva bakterijoms. Mokslininko Michaelo Bailey’io teigimu, stresas keičia organizmo mikroflorą. Gerosios bakterijos nyksta, lieka daugiau blogųjų. Įdomu, kad tai buvo žinoma jau 1930 m., kai Johnas Stokesas iškėlė teoriją, kad žmogaus emocinė būsena gali veikti žarnyno bakterijas ir turėti įtakos odai, t. y. sukelti odos uždegimus. Mokslininkas manė, kad kai kurios odos problemos, pavyzdžiui, spuogai gali būti sukelti ilgalaikio nerimo ir depresijos. Kita vertus, gerosios bakterijos, jei jų gaunama papildomai, gali raminti sudirgusią odą.

Nors surasti aplinką be bakterijų beveik neįmanoma, Rochellys Diaz Heijtz tokias sąlygas sukūrė laboratorijoje, norėdama išsiaiškinti, ar keičiasi pelių elgesys, joms užaugus steriliame narve. Hipotezė pasitvirtino – bakterijų nebuvimas iš tiesų keičia elgesį. Lyginant su normaliomis pelėmis, be bakterijų augę graužikai buvo aktyvesni ir linkę labiau rizikuoti. O Nobuyuki Sudo įrodė, kad be bakterijų gyvenančios pelės įtemptose situacijose patiria daugiau streso už įprastas peles. Mokslininko teigimu, bakterijos veikia mūsų atmintį, mokymąsi ir turi įtakos streso įveikai.

Bakterijos keičia asmenybę

Kad ir kaip sunku patikėti, kai kurių bakterijų poveikis toks stiprus, kad jos gali pakeisti net asmenybės bruožus. Jaroslavas Flegras, tyrinėjęs Toxoplasma gondii bakterijų poveikį, teigia, kad šios bakterijos žmones daro ekstravertiškesnius (draugiškesnius, aktyvesnius, daugiau bendraujančius) ir mažiau sąmoningus (mažiau organizuotus ir atsakingus). Jos poveikis dar stipresnis pelėms ir gali būti net pražūtingas. Bakterijomis užsikrėtusios pelės staiga pradeda jausti milžinišką potraukį… kačių šlapimo kvapui. Potraukis toks stiprus, kad pradedama mažiau saugotis kačių ir bėgama tiesiai į jų nasrus, ko kiti graužikai vengtų kaip maro. Šitaip bakterija užsitikrina galimybę tęsti savo gyvavimo ciklą katės organizme. Toxoplasma gondii paprastai užsikrečia nėščios moterys ir silpną imuninę sistemą turintys asmenys. Kiti žmonės gali visą gyvenimą būti bakterijos nešiotojai, bet nejusti jokių ligų simptomų. Tačiau mokslininkai nėra tikri šiuo klausimu, nes nauji eksperimentai vis atskleidžia naujų bakterijos veikimo sričių. Pavyzdžiui, nustatyta, kad žmonės, užkrėsti Toxoplasma gondii, padaro daugiau avarijų, nes sulėtėja jų reakcija. Mokslininkai juokauja, kad ši bakterija kasmet užmuša ir sužaloja šimtus vairuotojų ir pėsčiųjų… Bakterijų taip pat dažnai randama sergančiųjų šizofrenija organizmuose. Nėra tyrimų, įrodančių, kad jos gali būti ligos priežastis ir sukėlėjos, tačiau daugumą glumina faktas, kad būtent šia psichine liga sergančiųjų kūnuose randama kur kas daugiau bakterijų nei sveikų žmonių organizmuose.

Manoma, kad asmenybės pokyčiai tuo ryškesni, kuo ilgiau žmogus yra užsikrėtęs šiomis bakterijomis. Įdomu tai, kad jų poveikis moterims ir vyrams skiriasi. Pasak J. Flegro, šią bakteriją nešiojantys vyrai pradeda mažiau laikytis visuomenės nustatytų elgesio normų, pasidaro pavydesni ir labiau dogmatiški. Moterys tampa draugiškesnės, lengviau bendraujančios ir rodančios dėmesį kitiems. Dar pastebima, kad tiek vyrai, tiek moterys pradeda daugiau nuogąstauti ir jaučiasi mažiau saugūs.

O Kevinas D. Lafferty kelia įdomią hipotezę, kad dėl bakterijų didesnio paplitimo kai kuriose šalyse yra net susiformavę tam tikrų stereotipų apie lytis. Pavyzdžiui, dėl to moterys laikomos „seksualiomis katytėmis“, o vyrai „pašėlusiais katinais“. Šie stereotipai itin ryškūs Prancūzijoje ir Brazilijoje, kur užfiksuotas didelis Toxoplasma gondii nešiotojų skaičius (67 proc. ir 45 proc.). Žinoma, kažin ar galime bakterijai skirti tokią garbę formuojant kultūrinį stereotipą, bet ir neturime teisės visiškai atmesti šios nuomonės.

Kad ir kaip įspūdingai skambėtų išvardyti faktai, turėtume nepamiršti, kad kol kas dauguma tyrimų atlikti su pelėmis, tad sunku pasakyti, ar tai vienodai veiktų ir žmogų. Vis dėlto pamažu daugėja įrodymų, kad poveikis yra panašus. Pavyzdžiui, Naomi Eisenberger tyrime dalyvavusius žmones užkrėtė nedidele doze vabaluose gyvenančių bakterijų išskiriamais toksinais ir davė dalyviams pildyti klausimyną. Buvo pastebėtas akivaizdus žmonių nuotaikos pokytis. Tiriamieji pradėjo mažiau bendrauti su kitais ir juos mažiau domino piniginis atlygis už dalyvavimą eksperimente. Tad kartais, jei visiškai negalite paaiškinti savo elgesio ar savijautos, pagalvokite, ar nepasigavote kokios nors bakterijos. O gal jums padėtų indelis jogurto ar paprastas pasivaikščiojimas gamtoje?

 

Jums gali būti įdomu

Komentuoti