Susiduriame su gausybe stereotipų, kaip kiekviena lytis turi tvarkytis savo gyvenimą ir kas yra svarbiausia vyrams, o kas – moterims. Požiūris į tradicinius lyčių vaidmenis po truputį keičiasi, tačiau pokyčiai kelia pačių įvairiausių jausmų.

Nors pastaruoju metu drąsiau kalbame apie būtinybę keisti įsigalėjusius lyčių vaidmenų stereotipus, tradicinis požiūris šia tema vis dar stiprus. Mes puikiai žinome, kas moteriai dera ir nedera, kurie darbai yra vyriški, kurie – moteriški ir pan. Tik ne taip seniai – XX a. pirmojoje pusėje šis tradicinis vaidmenų pasidalijimas pradėjo keistis. Moterys įsidarbino įmonėse ir kūrė verslą, o vyrai aktyviau įsitraukė į namų ruošos darbus, vaikų auginimą bei auklėjimą. Nėra paprasta per keletą dešimtmečių pakeisti tai, kas buvo įprasta ne vieną tūkstantį metų. Veiklios, karjerai atsidavusios moterys vis dar sulaukia priekaištų, kad neskiria dėmesio šeimai ir yra labai egoistiškos. O tos, kurios visiškai atsiduoda šeimai ir vaikų auginimui, visuomenės akyse tampa neveikliomis namų šeimininkėmis. Tokie epitetai kelia gausybę emocijų, jausmų, vidinių konfliktų, džiaugsmų ir nusivylimų moterims, vyrams bei visuomenei. Priimti šiuos pokyčius kainuoja nemažai psichologinių jėgų visiems.


Straipsnio tęsinį skaitykite naujausiame žurnalo „Psichologija Tau“ numeryje 

Jums gali būti įdomu

Parašykite atsiliepimą