Dažnai po perdėta pasitikėjimo ir galios kauke slypi silpna ir itin pažeidžiama siela. Kaip vidinis menkumo jausmas paverčiamas pranašumu prieš kitus?

Kai kurie žmonės atrodo erzinančiai stiprūs, tobuli, nepalaužiami: regis, jų gyvenime viskas „sutvarkyta“ taip puikiai, kad nė neįtartum, kad viduje galėtų būti nors lašelis nepasitikėjimo savimi. Tačiau, visi turime silpnybių, pažeidžiamų vietų ir jautrių taškų, kurių nesinori, kad kas liestų. Ko gero nerastume nei vieno žmogaus, kurio viduje kartas nuo karto nesukirbėtų dvejonės savimi. Naujas darbas, naujos gyvenimo situacijos ar iššūkiai daugeliui žmonių gali sužadinti nepasitikėjimo savimi jausmą ir nerimą dėl savo gebėjimų. Ir tai visiškai natūralu: neįmanoma visko visada žinoti, mokėti, sugebėti; neįmanoma per gyvenimą plaukti lyg pieno upe tikintis, kad niekas manęs nesužeis, neužgaus, neįskaudins ir kad aš visada būsiu stiprus, kompetentingas ir galingas. Kartkartėmis jaučiamas menkavertiškumo jausmas yra bendražmogiškas, daugeliui žmonių būdingas dalykas. Tačiau yra asmenų, kurie savo silpnumo, nemokėjimo, netobulumo negali toleruoti ir priimti bei deda visas pastangas, kad tai paslėptų.


Straipsnio tęsinį skaitykite gegužės/birželio numeryje

Jums gali būti įdomu

Parašykite atsiliepimą