Naujas numeris

Nevaikiškos vaikų baimės

Visi vaikai anksčiau ar vėliau susiduria su baimėmis, tačiau ne visiems pavyksta jas išaugti. Kaip padėti vaikui užaugti drąsiu suaugusiuoju?

Su baimėmis susiduria visi vaikai, tai neišvengiama jų vystymosi ypatybė. Kaip teigia psichologė Maria Molicka, baimės – tarsi vaikiška liga, kuria turi persirgti visi. Tipiškai įvairios vaikų baimės atsiranda skirtingu laikotarpiu. 3–5 gyvenimo metais atsiranda naktinių baimių, 4–5 metų vaikus dažnai kankina gamtos reiškinių (griaustinio, žaibo), gyvūnų (šunų, musių, vorų) baimės. Tam tikros baimės tarsi užprogramuotos mūsų nervų sistemoje ir susijusios su jos brendimu. Tačiau kiekvienai baimei pasireikšti reikalingos ir palankios sąlygos.

Kam reikalinga baimė?

Nors ir nemaloni, baimė atlieka svarbų vaidmenį ir yra reikalinga. Pagrindinė baimės funkcija – padėti prisitaikyti. Ji skatina veikti taip, kad apsisaugotume nuo realių ir galimų pavojų, taip pat kad galėtume patenkinti savo poreikius ar išvengtume situacijų, kai jie gali būti nepatenkinti. Baimė padeda mokytis elgtis socialiai, pagilina empatijos jausmą, taigi galime aiškiau suvokti, ką jaučia kiti.

Tinkamas baimės įveikimas – labai svarbus asmens augimui. Jei vaikui pavyksta sėkmingai įveikti savo baimes ir atlaikyti išbandymus, jis ima pasitikėti savo jėgomis, formuojasi realų pagrindą turinčios kompetencijos, o tai teigiamai veikia savivertę. Taip mažylis pajunta, kad yra stiprus viduje, kad gali pats įveikti gyvenimo sunkumus, taip pat gauna svarbią žinutę, kad jis nėra vienas, atsiranda saugumo jausmas ir tikėjimas, kad kai jam reikės, jis galės sulaukti pagalbos. Be to, taip jis įgyja svarbios patirties, kad visi sunkumai anksčiau ar vėliau praeina ir visos baimę keliančios situacijos išsprendžiamos.


Straipsnio tęsinį skaitykite “Psichologija Tau”  2017 lapkričio gruodžio numeryje.

Jums gali būti įdomu

Komentuoti