Žengdami į santykius – ar juo labiau į santuoką – žmonės neplanuoja, kad jų ryšys baigsis neištikimybe. Vis dėlto daugiau nei trečdalis santuokų susiduria su šia skaudžia tema. Tuomet neišvengiamai kyla aibė klausimų: kodėl taip nutiko? Ar įmanoma po neištikimybės atleisti ir išsaugoti santykius? O gal reikia skirtis? Ką daryti, jei pats tapai neištikimuoju?

Kokie partnerio veiksmai yra neištikimybė?

Pačia plačiausia prasme neištikimybė – tai vieno iš partnerių atliekami veiksmai, pažeidžiantys susitarimus, susijusius su emociniais ar seksualiniais įsipareigojimais vienas kitam. Tad, jei pora yra apsisprendusi bendrauti vienas su kitu ir turi apsibrėžusi tam tikras santykių bei ištikimybės sąlygas, jų pažeidimas automatiškai tampa neištikimybe.

Problema ta, kad labai dažnai susitarimai nebūna aiškiai apibrėžti, todėl tai, kas vienam partneriui yra akivaizdu, kitam gali būti visai nesuprantama. Jei sutuoktinis susiranda meilužę, neištikimybės faktas akivaizdus. O kas, jei tas pats vyras pamilsta kitą moterį, rodo jai dėmesį, bet niekada neperžengia ribos ir neužsiima seksu? Ar tada, flirtuojant su kitu asmeniu, neperžengiamos ribos?

Dar daugiau neaiškumų kyla su internetiniu bendravimu: ar emociškai artimas ryšys su nematytu ir kitame pasaulio krašte gyvenančiu žmogumi, su kuriuo bendraujama tik per išmaniąsias technologijas, jau yra neištikimybė? Ar ja galima vadinti ir per dažną pornografijos žiūrėjimą?

Nėra taip paprasta rasti vieną atsakymą. Žmonės, kuriantys santykius, turėtų rūpintis vienas kito jausmais. Tad, jei vienas jaučiasi išduodamas dėl kito elgesio, verta susėsti ir kalbėtis, kas tai: nekaltas bendravimas su kolega, internetinis draugas ar neištikimybė. Jei jūsų antroji pusė elgiasi jums nepriimtinu būdu – išsakykite tai. Jei jūsų partneris prašo nebeflirtuoti su kitais ar juo labiau susitikinėti – permąstykite savo elgesį. Ką taip laimite ir ką prarandate?


Straipsnio tęsinį skaitykite lapkričio / gruodžio „Psichologija Tau“ numeryje

Jums gali būti įdomu

Parašykite atsiliepimą