Jei gyvenimas pastaruoju metu atrodo kaip nesibaigianti įvairių darbų, rūpesčių, reikalų virtinė, nebeteikianti nė trupučio džiaugsmo, stabtelėkite. Gali būti, kad gyvenimą gadina sustabarėję ir pernelyg stipriai įsišakniję elgesio modeliai, kurie neleidžia atsipalaiduoti.

Kaip žinoti, kad darai kažką pakankamai gerai? Daugeliui šis klausimas didesnių sunkumų nesukelia. Tačiau yra žmonių, kurie gyvena tikėdami, kad tik būdami tobuli kažką gyvenime nuveiks. Jei kas nors neišeina tiksliai taip tobulai, kaip norėtųsi, jie jaučiasi taip, lyg būtų įvykusi katastrofa ar tragedija.

Tokią perfekcionizmo nuostatą amerikiečių psichologas, kognityvinės elgesio terapijos specialistas ir schemų terapijos pradininkas Jeffrey Youngas vadina „nepalaužiamų standartų“ arba „hiperkritiškumo“ schema. Schemos – tai labai stabilūs, ilgalaikiai, tvirtai įsišakniję elgesio modeliai ir įsitikinimai apie save bei pasaulį, kuriuos sunku keisti. Jie susiformuoja vaikystėje, kai nepatenkinami tam tikri vaiko poreikiai, ir toliau vystosi suaugus. Dažnai sąmoningai šių elgesio modelių nesuvokiame, tačiau kai nutinka tam tikri gyvenimo įvykiai, būtent jie nulemia, kaip žmogus jaučiasi, ką mąsto, kaip elgiasi tam tikrose situacijose.

Daugiau ar mažiau visi vadovaujamėa tam tikromis schemomis ir ne visais atvejais jos yra kenksmingos. Kai jas subalansuoja teigiami įsitikinimai apie save, kitus ir pasaulį arba kai schemos nėra labai sustabarėjusios (t. y. visiškai nekinta skirtingomis aplinkybėmis), tol jos nekelia daug problemų. Problemų kyla tuomet, kai schemos taip giliai įsirėžia į žmogaus vidų, kad individas vadovaujasi jomis nedvejodamas ir nesvarstydamas, nesvarbu, ar jos adaptyvios ir tinkamos aplinkybėms, ar ne. Kartais viena ar kita schema būna tokia aktyvi ir nepalenkiama, kad tampa asmenybės sutrikimo ašimi.


Straipsnio tęsinį skaitykite naujausiame žurnalo “Psichologija Tau” numeryje

Jums gali būti įdomu

Parašykite atsiliepimą