Žvelgiantiems giliau

Naujas numeris

Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu

Pasakos nėra tik nuotaikingos istorijos. Tinkamai parinktos, jos gali užauginti vaikui sparnus ir realiame gyvenime.

„Princesė ant žirnio“, „Pelenė“ ar „Eglė žalčių karalienė“ – ko gero, kiekvienas vaikystėje turėjo mėgstamiausią pasaką ir su nostalgija ją pamena iki šiol. Pasakos leidžia atsipalaiduoti, atsidurti fantazijų pasaulyje, atsiriboti nuo realybės. Jų aiškumas, tipiški personažai (karalaitės, princai ir karaliai, našlaičiai, raganos ir stebukladarės krikštamotės), greitai besivystantis siužetas žavi ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Klausydami pasakų, panyrame į magišką pasaulį, greitai susitapatiname su pasakų herojais ir lengvai įsijaučiame į personažų gyvenimus. Jos taip pat padeda sušildyti ir sustiprinti santykius tarp vaikų ir tėvų.

9 priežastys, kodėl pasakos naudingos

Nors pasakose realybė pinasi su išgalvotu pasauliu, tai, kas perskaitoma ar išgirstama, gali būti perkeliama į realų pasaulį. Klausydami pasakų, vaikai susidraugauja su veikėjais, patiria nuotykių ir kartu mokosi įveikti baimes, spręsti problemas, suprasti savo ir kitų emocijas.

 

  1. Pasakos padeda mažiesiems geriau suprasti pasaulį. Pasakose paliečiamos tokios temos kaip žmonių santykiai, draugystė ir vienatvė, meilė ir neapykanta, godumas ir dosnumas, melas, gėris ir blogis, liūdesys ir įvairios baimės… Vaikas, klausydamas pasakų, gali tyrinėti šias temas ir geriau suprasti jį supantį pasaulį.
  2. Pasakos moko įveikti baimes. Pasakos atspindi įvairias augant patiriamas baimes: atstūmimo ir mirties, sužalojimų, antgamtinių būtybių, grėsmingų žmonių… Susitapatindami su pasakų veikėjais, vaikai mokosi įveikti tikras baimes išgalvotame pasakų pasaulyje. Pasakos leidžia pakeisti įvykius ir rasti išeitį, kai baisu. Juk pasakose herojus visuomet išsisuka, o pačios kebliausios situacijos pasakose virsta paprastomis situacijomis, kuriose įmanoma rasti išeitį.
  3. Pasakos lavina emocijų atpažinimą ir valdymą. Psichologės Dorotos Bełtkiewicz teigimu, pasakos ugdo vaikų gebėjimą suprasti ir reguliuoti savo emocijas, moko atpažinti kitų jausmus bei stiprina gebėjimą kurti ir palaikyti santykius. Pasakose dažnai aprašomi veikėjų teigiami ir neigiami jausmai, tad vaikas supranta, kad ne jis vienas kartais jaučia pyktį, liūdesį ar nerimą. Pažindamas savo jausmus, vaikas mokosi juos valdyti. Be to, pasakos skatina vaikus kartu su jos veikėjais patirti įvairių emocijų, jos žadina jautrumą gyvūnams, augalams, blogiui, neteisybei, skausmui. Pagaliau vaikas suvokia palaikymo svarbą: juk pasakų personažams dažnai kas nors padeda.

 


Straipsnio tęsinį skaitykite naujausiame žurnalo “Psichologija Tau” numeryje.

Komentuoti