UA-99588513-1 Psichologinis aikido. 4 smūgiai konfliktams atlaikyti - Psichologija Tau

Žvelgiantiems giliau

Bendravimo mokykla

Psichologinis aikido. 4 smūgiai konfliktams atlaikyti

Sporto aistruoliams tikriausiai yra tekę matyti netikėtą imtynių baigtį – nurungtas asmuo, staiga pasinaudojęs varžovo jėga, atsiduria viršuje ir skina pergalę. O kas būtų, jei imtynes prilygintume konfliktinėms situacijoms ir analogišką manevrą padarytume ne veiksmais, o žodžiais?

Būtent tokia mintis kilo psichologui psichoterapeutui Michailui Litvakui – psichologinio aikido teorijos kūrėjui. Jo teigimu, svarbu perprasti dėsningumus, pagal kuriuos vyksta bendravimas, ir parinkti atitinkamas priemones jiems suvaldyti. Inertiškumas būdingas ne tik fiziniams kūnams, bet ir bendravimui. Į šypseną atsakome šypsena, į pyktį – dar didesniu pykčiu. Todėl nemaloniose situacijose svarbu nutraukti ydingą ratą ir elgtis priešingai, nei iš jūsų tikimasi. Šis principas buvo žinomas dar Kristaus laikais, kai buvo mokoma atsukti kitą skruostą skriaudikui. Jei ši mintis išliko iki šių dienų, jos veiksmingumu neverta abejoti.

Konfliktą sudaro kelios stadijos: užuomazga, augimas, sprendimų paieška ir gyvenimas po jo. Priklausomai nuo to, kiek leidžiama ginčui įsiplieksti, skiriasi ir jo išsprendimo galimybės. Be abejo, lengviausia konfliktą išspręsti pradžioje, kai dar abi pusės girdi, kas sakoma. Besimezgantį konfliktą galima atpažinti iš daugelio veiksnių. Durų trinktelėjimas, greita, tvirta eisena, pikta mimika, sugniaužti kumščiai, pakeltas tonas sveikinantis rodo „Gero nelauk“. O ką daryti, kai bėgti nėra kur ir nenorite įsivelti į ginčų sūkurį? Siūlome keletą metodų, padėsiančių sulaikyti priešininko smūgį.

1 metodas. Pritarkite puolėjui

Kito asmens išsakytas pastabas ir negražius žodžius dažniausiai su dar didesne jėga drebiame atgal. Ir be reikalo. M. Litvako teigimu, kur kas veiksmingiau sutikti su tuo, kas jums sakoma, nei neigti ar kovoti. Nebent norite bergždžiai ginčytis. Sutikti galite visiškai („Visiškai su jumis sutinku“), iš dalies („Sutinku, kad tam tikrai atvejais kyla nesklandumų“) arba pripažinti kito nuomonę („Jūs turite teisę taip manyti“). Šis metodas taikytinas tiek maloniose, tiek nemaloniose situacijose. Pavyzdžiui, kolega pagiria jūsų pristatymą. Užuot kuklinusis, vertėtų jam atsakyti: „Ačiū, aš irgi manau, kad pasirodžiau puikiai.“ Antra sakinio dalis reikalinga „pagauti“ nenuoširdiems komplimentams, kuriais sąmoningai ar nesąmoningai tikimasi jus priversti pasijusti nepatogiai. Jei įtariate pašnekovą nenuoširdumu, galite dar pridurti: „Man labai malonu tai girdėti būtent iš jūsų, nes jūsų kompetencija neabejoju.“ Analogiškai reikėtų elgtis ir tuomet, kai esate kviečiamas bendradarbiauti. Pavyzdžiui, jei pašnekovas sako: „Mes jums siūlome vadovo poziciją“, pirmiausia turėtumėte pasakyti: „Ačiū, sutinku“ (jei sutinkate) arba „Ačiū už įdomų pasiūlymą, pagalvosiu“ (jei manote atsakyti neigiamai). Tokiu būdu neužtrenkiate durimis ir išsaugote galimybę bendradarbiauti ateityje.

Taikant psichologinę aikido techniką, visada reikia sutikti su pašnekovu. Jei jis buvo nenuoširdus, viskas susidėlios į savo vietas ir, tikėtina, kitą kartą jis su jumis vengs tokių žaidimų. Jei kalba nuoširdi, jis bus dėkingas jums už mandagų atsakymą. Kita vertus, pateikiant dalykinį pasiūlymą, derėtų tai daryti tik kartą. Vadovaukitės principu, kad įkalbinėti – tai priversti asmenį daryti tai, ko jis nenori.

Michailo Litvako teigimu, net susidūrus su psichologinio smurto forma, reikėtų sutikti su tuo, kas sakoma, kad ir kaip nemalonu tai būtų. Savaime suprantama, niekas neturi teisės mūsų įžeidinėti ar ant mūsų šaukti. Tačiau atsakant tuo pačiu sniego gniūžtė virsta sniego lavina, o konfliktinėje situacijoje nelieka nugalėtojų. Tarkime, pašnekovas jus išvadina akiplėša. Atsakydamas „Tu pats toks“, tikėtina, išprovokuosite dar didesnę nemalonių žodžių virtinę, tačiau jei pasakysite „Jūs visiškai teisus“, atsitrauksite nuo smūgio. Esant būtinybei, galima pratęsti sakinį šitaip: „Kaip greitai jūs supratote, kad aš akiplėša. Man tiek daug metų sekėsi tai slėpti. Jūsų įžvalgumas žada jums gražią ateitį. Aš tik stebiuosi, kad iki šiol jūsų dėl to neįvertino.“ Paprastai dviejų trijų sutikimų su tuo, kas sakoma, pakanka, kad pašnekovas sutriktų.

2 metodas. Užbėkite už akių

Šį metodą galima naudoti konfliktui kylant pagal panašų scenarijų, kai grasinimai ir priekaištai nuolat įgyja tą pačią formą ir partnerio elgesys iš karto nuspėjamas. Tai ypač tinka šeimoje ar bendraujant su kolegomis. Tereikia pasakyti viską, ką ketino pasakyti oponentas, ir jo priekaištai nebetenka galios.

Tarkime, popietinėje pamainoje dirbantis Evaldas nuolat palieka neužbaigtus darbus savo kolegai. Šiandien – ne išimtis. Kaip jam elgtis, kad neišprovokuotų konflikto? Vienas iš būdų – su kaltės intonacija pasakyti įpykusiam kolegai: „Stebiuosi tavo kantrybe. Jei taip elgtumeisi tu, jau seniai būčiau pasiprašęs perkeliamas į kitą darbo vietą. Pasižadėjau taip nedaryti, bet ir vėl padariau.“ Įdomu, kaip pratęstumėte pokalbį, jei būtumėte bendradarbis? Ko gero, nesugalvotumėte daug alternatyvų…

Nors profilaktinis konflikto amortizavimas gali duoti naudos darbe, juo mažai kas naudojasi. Ne kiekvienas išdrįsta nueiti pas vadovą ir pasakyti: „Atėjau, kad mane pabartumėte. Žinote, ką aš padariau…“ Tačiau būtent tas elgesys, kurio iš jūsų nesitikima (šiuo atveju pavaldinio prisipažinimas ką nors ne taip padarius) yra pats efektyviausias būdas išspręsti nemalonias situacijas. Pasinaudokite tuo!

3 metodas. Papildykite kritiką

Kritikos stengiamės išvengti įvairiais būdais – užsikimšti ausis, pravardžiuoti, rėkti ir t. t. Tačiau ar kada bandėte nuo jos gintis pritardamas puolėjui? Būtent šis paradoksalus metodas gali padėti užkirsti kelią tolimesnei konflikto plėtotei. Įsivaizduokite, kad sausakimšame autobuse vyriškis užlipa moteriškei ant kojos. Dar nespėjus jam atsiprašyti ši lepteli: „Meška.“ Galimi keli reagavimo būdai – atsikirsti arba jai pritarti: „Dar ir asilu išvadinkite.“ Pastarasis žingsnis yra efektyvesnis, nes puolėjui nebelieka už ko kabintis. Moteriškei ir toliau prasivardžiuojant, vyras gali atrėžti: „Ne tik kvailys, bet dar ir niekšas.“ Kiek gali tęstis toks dialogas? Tikėtina, moteriškės turimas arsenalas greitai išsektų.

Šį konfliktų sprendimo metodą tinka taikyti tuomet, kai bendravimas yra trumpalaikis ir destruktyvus. Jei santykiai ilgalaikiai, jis gali sukelti sumaišties ir nuoskaudų, todėl geriau rinktis kitus būdus.

4 metodas. Leiskite kitam priimti sprendimą

Žmonės dažnai priešinasi kitų idėjoms ir iniciatyvoms vien todėl, kad jas pasiūlė kitas. Juk sunku pripažinti, kad kolega yra įžvalgesnis už jus. Kartais daug lengviau stoti į puolėjo poziciją, nei nuolankiai pritarti. Tačiau ir čia galimas „apėjimo“ būdas – jums gimusios idėjos nuopelnus priskirti kitam. Įsivaizduokite, kad vadovui reikia surasti asmenį motinystės atostogų išeinančiai darbuotojai pavaduoti. Jis jau numatęs kandidatą. Kaip padaryti, kad šiam pasirinkimui pritartų ir kiti? Vienas iš būdų – įtraukti pavaldinius į sprendimo priėmimo procesą. Taktika labai paprasta – visus pasiūlymus atmesti tol, kol pasiūloma reikiama kandidatūra. Vis dėlto tai daryti reikia subtiliai – neišsiduokite, kad to siekėte, o pavaldiniai turi patikėti, kad sprendimą priėmė būtent jie.

Galimos kelios šios situacijos alternatyvos. Tarkime, pasiūlius keletą kandidatūrų į vietą, norimas darbuotojas taip ir nebuvo įvardytas. Tokiu atveju vadovas galėtų paklausti: „O ką manote apie Tomą, kaip kandidatą į vietą?“ Išsakyta kritika Tomui gali vadovui padėti iš naujo apgalvoti savo sprendimą, o jei kandidatūra bus giriama – komandos nariai jausis prisidėję prie teisingo pasirinkimo ir jausis vertinami.

Jei pirmuoju siūlymu bus įvardytas Tomas, neskubėkite priimti jums naudingo siūlymo. Apsvarstykite šios kandidatūros privalumus, tačiau paieškokite ir kitų pretendentų, surasdamas bent vieną trūkumą (neturi pakankamai patirties, nelabai sutaria su kitais žmonėmis, geras vykdytojas – bet reikia kūrybiško darbuotojo ir pan.) ir galų gale vis tiek grįžkite prie geriausio pasiūlymo – Tomo.

Aikido paprastose gyvenimo situacijose

Gali pasirodyti, kad psichologinį aikido taikyti yra labai sunku, kad realiose įtemptose situacijose reaguojame taip, kaip įprasta, o tik vėliau pagalvojame, kad be reikalo buvo pasikarščiuota. Tačiau jums tereikia dėmesingai stebėti partnerio elgesį ir su juo sutikti. Belieka panaudoti partnerio energiją – vartoti tuos pačius jo pasakytus žodžius. Tai rodo ir šis gyvenimiškas pavyzdys.

Sausakimšame autobuse vyras ieško visose kišenėse bilieto. Kartais netyčia užkliudo šalia stovinčią moterį. Galų gale ji neiškenčia ir piktai tarsteli:

– Ir ilgai jūs čia dar krapštysitės?

– Ilgai.

– Bet taip net mano paltas gali atsidurti virš galvos.

– Gali atsidurti.

– Nematau čia nieko juokingo.

– Iš tiesų, čia nieko juokingo nėra.

Autobuso keleiviai ima draugiškai juoktis. Moteris likusią kelionės dalį nebepasako nė žodžio. O dabar įsivaizduokite, kaip vyktų pokalbis, jei į pirmą frazę vyras atsakytų taip: „Čia jums ne taksi. Galėtumėte ir pakentėti“.

 

Komentuoti