Naujas numeris

Šiuolaikinis minimalizmas: kaip paleisti bananą?

Dauguma mūsų gyvena perteklinio vartojimo visuomenėje ir, atrodo, esame be žodžių sutarę, jog mūsų vartosena – tai mūsų įvaizdžio dalis. Puiku, įvaizdis sukurtas. Bet ilgalaikėje perspektyvoje laimingesni kažkodėl netampame.

Kol sparčiai pildome savo kaupyklas visokiomis gėrybėmis, keistuolis kaimynas išdalija dalį savosios mantos ir keliasi gyventi į nedidelį namuką pamiškėje; dukters bendramokslė vietoj daug žadančių studijų metams išvyksta tyrinėti pasaulio, o kolegė nė nestabtelėjusi atsisako paaukštinimo darbe ir apsisukusi ant kulno palieka korporacinį pasaulį. Kas jie tokie? Kodėl jie daro tokius iš pirmo žvilgsnio keistus pasirinkimus ir kodėl mums kartais taip norėtųsi apsikeisti su jais vietomis – jau vien iš smalsumo?

Ne kiek, o dėl ko

„Google“ paieškos langelyje įrašius žodį „minimalizmas“, iškyla daugybė pasirinkimų: kaip išgyventi metus vos su dešimčia drabužių spintoje, kaip įsirengti nedidelį jaukų būstą su keletu baldų ar kaip per metus sutaupyti finansų mažam namukui (pastarasis klausimas itin aktualus vakariečiams – mes, lietuviai, šiuo klausimu nemažai turėtume ką patarti, tik kad mūsų taupymo intervalai skaičiuojami dešimtmečiais). Minimalizmas, regis, yra penkios baltos lėkštės virtuvėje visiems įmanomiems patiekalams, skandinaviškas interjeras ar „Instagram“ nuotrauka, kurioje matyti kavos puodelis su užrašų knygele šalia.

Vieni garsiausių šiuolaikinio minimalizmo atstovų pasaulyje Joshua Fieldsas Millburnas ir Ryanas Nicodemusas pabrėžia, kad minimalizmas – tai kur kas daugiau. Nereikėtų jo painioti vien su asketišku gyvenimo būdu ar namie esančių daiktų skaičiumi. Nuo to, ar spintoje kaba dešimt, ar vienuolika suknelių, minimalistiškesni netampame.

Minimalizmas – tai gyvenimo būdas, kai atsisakoma to, kas prieštarauja ar nėra būtina mūsų pamatinėms vertybėms pasireikšti kasdienybėje. Tai tokia gyvensena, kai mus supanti aplinka, žmonės, veikla, daiktai ir visos materialinės gėrybės atneša didžiausią vertę asmeninių vertybių kontekste.


Straipsnio tęsinį skaitykite “Psichologija Tau” rugsėjo spalio numeryje.

Jums gali būti įdomu

Komentuoti