Žvelgiantiems giliau

Pažink save

Skirtinga aplinka – skirtingas aš

Žmogų, kuris tose pačiose situacijose pasielgia skirtingai, paprastai apkaltiname veidmainiavimu. Tačiau mokslininkai ragina neskubėti klijuoti etikečių. Gali būti, kad jo elgesį nulėmė… aplinka.

Ar galėtumėte pridėję ranką prie širdies tvirtinti, kad niekada nepaminate savo įsitikinimų? Kad visuomet esate sąžiningi ir laikotės taisyklių? Dauguma žmonių linkę manyti, kad jų elgesys yra pastovus ir įkaltas charakterio savybių. Deja, kaip rodo tyrimai, iš tiesų esame panašesni į chameleonus ir nesąmoningai keičiame savo elgesį, atsižvelgdami į aplinkos diktuojamas normas. Gera žinia – žinodami aplinkos veiksnius, galime prognozuoti, kaip asmuo bus linkęs elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Kokie jie?

Mažiau žmonių – daugiau pagalbos

Įsivaizduokite, kad prie savo namų randate pamestą laišką su pašto ženklu. Ar jį nuneštumėte iki pašto? Tikriausiai net nepagalvoję atšautumėte: „Žinoma!“ Tačiau neskubėkite didžiuotis savimi ir savo altruizmu pavergti aplinkinių. Nors net 95 proc. apklaustųjų į šį klausimą atsakė teigiamai, realybėje ne visų jų elgesys buvo toks nepriekaištingas. Ir tai priklausė nuo to, kur šie žmonės gyveno.

Mokslininkai specialiai išmėtė laiškus prie studentų bendrabučių ir stebėjo, kiek iš jų pasiekė adresatus. Studentai, kurie gyveno apytuščiuose bendrabučiuose, buvo kilniausi – beveik visi pamesti laiškai sėkmingai nukeliavo iki pašto dėžučių. Tačiau beveik kas antras perpildyto bendrabučio gyventojas gulinčiam vokui buvo abejingas – tik šeši iš dešimties laiškų pasiekė tikslą. Paradoksalu, tačiau ten, kur gyventojų yra daugiau ir kur, regis, yra didesnė tikimybė sulaukti pagalbos, nutinka priešingai.

 Viena šiukšlė pritraukia šimtą

„Viena šiukšlė nieko nepakeis“, – bandome teisintis išvydę besivoliojantį ar iš kišenės iškritusį popieriuką. Tačiau, kaip rodo tyrimai, tai tėra bandymas save pateisinti. Iš tiesų net ir viena pakelta šiukšlė gali padėti ištuštinti visą šiukšlyną. Ir atvirkščiai – vienas numestas popieriukas neretai virsta sąvartynu.

Psichologai savo tyrimui pasirinko vienos ligoninės lankytojus. Kol jie lankė artimuosius, mokslininkai už jų automobilių valytuvų užkišo lankstinukus. Automobilių stovėjimo aikštelė vieną dieną buvo nepriekaištingai sutvarkyta, kitą – specialiai prišnerkšta. Kaip manote, ar vairuotojai, atsižvelgdami į vyravusią tvarką, elgėsi skirtingai? Kas antras lankytojas nedvejodamas sviesdavo lankstinuką ant žemės, jei matydavo, kad aikštelė pilna šiukšlių. Tačiau kai ji buvo švari, numesti lankstinuką išdrįso tik vienas asmuo iš dešimties. Regis, automobilių aikštelėje vyravusi tvarka gana įtaigiai diktavo savo taisykles.

Susilaikyti nuo pagundos numesti šiukšlę ant žemės gali padėti ir kvapas. Kaip parodė vienas eksperimentas, traukiniuose, kurie buvo iškvepinti citrusinių vaisių aromatu (primenančiu valiklį), buvo surinkta net tris kartus mažiau šiukšlių nei įprastai.

Apleista aplinka – apleista moralė

Jei paprašyčiau jūsų apibūdinti vietą, kurioje mėgsta rinktis nusikaltėliai, tikriausiai įvardytumėte apleistus namus, tamsius akligatvius ar blokinių namų kiemus. Puikiai žinome, kad kai kurios vietos traukia nusikaltėlius. Dar blogiau – tam tikra aplinka tokį elgesį net skatina. Pavyzdžiui, pastebėta, kad apleistose vietovėse į nusikaltimus nelinkę asmenys dažniau nusižengia taisyklėms. O rajonuose, kuriuose gausu žalumos, nusikalstamumas gerokai sumažėja. Tokias išvadas padarė mokslininkė Eugenia C. Garvin, nusprendusi pažiūrėti, ar medžiai ir pieva galėtų atstoti patruliuojančią policiją. Tyrėja atrinko du gyvenamųjų namų plotus ir vieną jų nusprendė apželdinti. Gyventojai buvo apklausti apie saugumą prieš ir po aplinkos pagražinimo. Kaip parodė rezultatai, žmonės žalioje aplinkoje jautėsi saugiau nei prieš tai. Ir tai nebuvo tik jausmas. Palyginus nusikalstamumą prieš ir po apželdinimo, nustatyta, kad jis iš tiesų sumažėjo!

O štai Glazge nusikaltėliai buvo sudrausminti atsitiktinai. Norėdami išryškinti prabangių rajonų patrauklumą, rangovai nusprendė juos naktį apšviesti melsvai. Po poros mėnesių miesto nusikalstamumą tiriantys asmenys pastebėjo įdomią tendenciją – nusikalstamumo kreivė smuktelėjo žemyn būtent tose vietose, kur buvo įtaisytos mėlynos lemputės! Japonai, pavojinguose rajonuose paprastas lemputes pakeitę mėlynomis, taip pat pastebėjo jų teigiamą poveikį – ne tik sumažėjo nusikalstamumas, bet ir buvo mažiau šiukšlinama. Ką bendra turi mėlyna šviesa ir nusikalstamumas? Ogi prisiminkite, kokios spalvos yra policijos automobilių švyturėliai.

Tvarka skatina laikytis taisyklių

Atkreipkite dėmesį į savo darbo stalą. Ar jis tvarkingas? Stalo švara žmonių elgesį veikia panašiai kaip ir švara gatvėse – tiesa, bet kuriuo atveju darbe šiukšliname rečiau nei gatvėje, tačiau tvarka biure pavaldinius skatina būti geranoriškesnius ir laikytis taisyklių. Jei mėgstate netvarką, neskubėkite savęs smerkti – netvarkingas darbo stalas turi savų privalumų. Tačiau apie viską iš eilės.

Kathleen Vohs pakvietė darbuotojus užpildyti klausimynus. Vieni buvo pasodinti prie tvarkingo stalo, kiti – prie sukuisto. Po šios užduoties tyrimo dalyviams pasiūlyta paaukoti pinigų labdarai bei pasivaišinti obuoliu arba šokoladu. Tvarka kambaryje, regis, sukėlė tiriamiesiems norą paklusti taisyklėmis – jie darė tai, ko iš jų buvo tikimasi. Palyginti su dalyviais, buvusiais netvarkingame kabinete, šie asmenys daugiau paaukojo labdarai bei dažniau vaišinosi sveikesniu užkandžiu. Vis dėlto mokslininkai nepuolė smerkti netvarką mėgstančių asmenų ir, tikėdamiesi atrasti sukuisto stalo privalumų, atliko dar vieną eksperimentą. Jo metu dalyviai, sėdintys prie tvarkingo arba sukuisto stalo, turėjo sugalvoti naujų stalo teniso kamuoliukų panaudojimo būdų. Nors abi grupės sugalvojo po vienodą skaičių idėjų, prie netvarkingo stalo sėdėjusių asmenų atsakymai buvo kūrybiškesni ir įdomesni. Be to, pasiūlius rinktis įprastą ar naują produktą, jie rinkosi pastarąjį. Mokslininkai priėjo prie išvados, kad netvarkingas stalas nesąmoningai skatina išsivaduoti iš konvencionalumo ir taisyklių pančių, o tai padeda kuriant naujas ir netikėtas idėjas. Tvarka, atvirkščiai, primena, kad reikia laikytis normų ir neišsišokti. Tikriausiai ne veltui filmuose menininkų namai dažnai skendi netvarkoje. Kur chaosas, ten slypi genialios idėjos ir šiek tiek savanaudiškumo.

Nusikaltimui atspari aplinka

Kai nenorime būti pastebėti, instinktyviai užsimaukšliname kapišoną arba užsidedame tamsius akinius. Ir tai veikia! Tyrimai rodo, kad net tokia smulkmena gali padėti pasijusti nematomiems. Tai gera žinia, kai norisi susilieti su minia, tačiau bloga, kai iš asmens tikimės geraširdiškumo. Pastebėta, kad tamsintus akinius dėvėję tiriamieji bendradarbiavimo žaidimuose elgėsi savanaudiškiau, pasilikdami sau didesnę premijos dalį. Jei akiniai turi tokį stiprų poveikį mūsų elgesiui, kaip mus veikia tamsi aplinka, kur iš tiesų esame blogiau matomi? Chen-Bo Zhongas pakvietė savanorius spręsti matricas tamsiame arba gerai apšviestame kambaryje. Mokslininkai jiems davė du vokus – viename buvo 10 dolerių monetomis, kitas buvo tuščias. Kai dalyviai teisingai išspręsdavo uždavinį, jie turėjo įsidėti po 50 centų į tuščią voką kaip prizą. Šio eksperimento kabliukas – dalyvių niekas netikrino, todėl jie drąsiai galėjo sukčiauti. Nors abi grupės išsprendė po vienodą skaičių uždavinių, voke likusių pinigų skaičius buvo nevienodas. Tiriamieji, kurie buvo gerai apšviestame kambaryje, teigė vidutiniškai išsprendę 7,8 uždavinio, o tamsiame – 11,5. Vadinasi, tamsoje žmonės buvo ne tokie sąžiningi ir sau nepagrįstai skirdavo 1,85 dolerio didesnį prizą.

Sąžinės jausmą įžiebia ne tik šviesa. Tyrimai rodo, kad žmonės elgiasi pavyzdingiau, jei jie mano, kad kiti juos stebi. O kartais užtenka paveikslo, iš kurio įdėmiai žvelgia akys. Niukaslo universiteto mokslininkai vienoje valgykloje įvedė sąžiningo atsiskaitymo taisyklę – šalia maisto kainoraščio buvo padėta dėžutė, į kurią savo nuožiūra reikėdavo įmesti pinigų už prekę. Pastebėta, kad studentai mokėdavo daugiau, kai valgykloje kabėdavo portretas, o ne paveikslas su gėlėmis.

Namie meluojame mažiau

Jei norite, kad asmuo jums sakytų teisybę, palaukite, kol jis grįš į savo namus. Kaip rodo Oksfordo ir Bonos universitetų atliktas tyrimas, žmonės daug rečiau meluoja būdami namie, tačiau dažniau sukčiauja biure.

Norėdami pažiūrėti, ar aplinka turi įtakos žmonių nuoširdumui, mokslininkai atliko įdomų eksperimentą. Jie paskambino atsitiktiniams žmonėms į namus ir paprašė mesti monetą. Jei ji nukristų herbu į viršų, tyrėjai padovanotų 15 eurų arba dovanų kuponą, jei skaičiumi į viršų – nieko. Taigi žmonės gerai žinojo, kad jų niekas nemato ir kad jie gali meluoti, taip gaudami patrauklų prizą. Nors mokslininkai tiesiogiai nestebėjo tiriamųjų, atsižvelgus į tikimybių teoriją, jie galėjo nesunkiai nustatyti, ar žmonės buvo linkę meluoti. Daugiau nei pusė apklaustųjų – 55,6 procento – prisipažino, kad moneta nukrito skaičiumi į viršų, o tai reiškia, kad jie liko be prizo. Pakartojus šį eksperimentą laboratorijoje, beveik trečdalis tiriamųjų melavo ir pasiėmė prizą. Vadinasi, namie siekiame elgtis pavyzdingai, o kitoje aplinkoje savo neteisėtą elgesį pateisiname.

Na, o jei norite, kad asmuo būtų dar atviresnis, svečiuodamiesi pas jį prisėskite prie didesnio stalo. Kaip rodo Vanessos Okken tyrimas, dalyviai, sėdėję prie didesnio stalo, kalbėjo atviriau ir atskleidė intymesnių detalių nei sėdėdami prie mažo stalo ar mažoje patalpoje.

 

Komentuoti