Raktinis žodis

bendravimas

Rodoma

Pasakose princesės nuolat pakliūva į piktų raganų ar blogųjų burtininkų rankas, o princai ir gerieji burtininkai jas gelbėja. Šis siužetas yra amžinas ir dažnai įvairiomis formomis atsikartoja realiame gyvenime. Klientai tokias istorijas pasakoja savo psichoterapeutams. Pastarieji įvardija tam tikrus santykių dėsningumus, pastebimus jau vaikystėje. Tėčio princesė Jei esate matę filmą „Kietas riešutėlis“, be abejo, įsiminėte, kaip narsus policininkas (aktorius Bruce’as Willisas) stebi savo dukros pasimatymą automobilyje, o paskui su triukšmu atbaido nuo jos vaikiną. Jis elgiasi kaip tikras pavyduolis, o pavyduliavimas – ženklas, kad kažkur glūdi savininkiškas (gal net seksualinis) ryšys. Nors mergina vieną dieną išteka, jos ryšys su tėvu vis dar šiek tiek trukdo santykiams… Mano psichoterapijos kabinete vis pasirodo „mažoji tėvo princesė“. Dažniausiai tai būna ištekėjusi moteris, nusivylusi savo vyru. Visos princesės panašios, nes išsiskiria tam tikrais tipiniais bruožais: nuo mažens jaučiasi artimesnės tėvui, o ne motinai; jų santykiai su motina labai įtempti; labai supranta ir priima…

Turtingesnių šalių gyventojai yra labiau patenkinti savo gyvenimu, bet turi mažesnį gyvenimo prasmės jausmą nei neturtingų valstybių piliečiai. Tokių išvadų prieita išanalizavus 2007 m. „Gallup World Poll“ apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 140 tūkst. žmonių iš 132 valstybių, duomenis. Dalyviai šalia klausimų, susijusių su jų pasitenkinimu gyvenimu, papildomai atsakė dar į du: „Ar jaučiate, kad jūsų gyvenimas yra prasmingas?“ ir „Ar religija vaidina svarbų vaidmenį jūsų gyvenime?“ „Amerikiečiai, kurie yra patenkinti savo gyvenimu, taip pat jaučia ir gyvenimo prasmę“, – teigia tyrimo vadovas Shigehiro Oishi. Tačiau giliau pažvelgus į socialinį lygmenį išryškėjo kitokios tendencijos. Pastebėta, kad labiau pasiturinčiose valstybėse žmonės yra labiau išsilavinę, turi mažiau vaikų, daugiau vadovaujasi individualistinėmis nuostatomis, palyginti su neturtingomis šalimis. Visi šie veiksniai yra siejami su didesniu gyvenimo pasitenkinimu, tačiau mažesniu gyvenimo prasmės jausmu. Mokslininkų manymu, religija atlieka svarbų vaidmenį: pasiturinčių valstybių gyventojai yra ne tokie religingi, jie teigė jaučiantys mažiau prasmės gyvenime, o savižudybių skaičius…

Jau dešimt metų „Psichologijos akademija“ suburia žmones, siekiančius sąmoningai kurti savo ir savo aplinkos ateitį. Nuosekliose dvejus metus trunkančiose studijose išmokstama: taikyti psichologijos žinias darbe ir gyvenime; geriau suprasti save ir kitus, lengviau bendrauti, spręsti konfliktus, įveikti stresą, medituoti ir dar daug ką; pasiekti užsibrėžtų tikslų; efektyviau valdyti save ir kitus; gyventi sąmoningiau, turiningiau ir džiaugsmingiau. Plačiau apie studijas skaitykite čia – Psichologijos akademija

Galvojant apie savo darbą arba verslą bei politiką kyla minčių apie įtaką darančius žmones: vieni nori tokie tapti, kiti – sustiprinti turimą autoritetą, treti – nebepasiduoti spaudimui. Jei manote, kad autoritetingieji vadovai, galingieji valdovai ir kiti ryškūs lyderiai išsiskiria ypatingomis asmeninėmis savybėmis, kurios ir nulemia tokią jų poziciją, klystate. Tiesa ta, kad stipriausieji tiesiog geriausiai moka pasiremti pirmykštėmis, prigimtinėmis aukštesnės padėties grupėje išlaikymo taisyklėmis, kurios vienodai galioja ir žmonių, ir gyvūnų pasaulyje. Zoopsichologai, biosociologai ir socialiniai psichologai apie tai pateikia daugybę įrodymų, o anglų psichologas Desmondas Morrisas atskleidžia dešimt pagrindinių va(l)dovo galios užtikrinimo triukų. Valdžios simboliai Lyderio kūnas prižiūrėtas, atletiškas, raumenys atpalaiduoti. Įtampos, neryžtingumo, abejonės, nuovargio ar nerimo nepastebėsite net ir netikėčiausiose situacijose. Savo apranga ir įvaizdžio detalėmis jis rodo, kad savo socialinėje grupėje yra tas, kuris ne tik nieko nestokoja, bet ir lenkia daugumą. Ar galėtumėte įsivaizduoti, kad koks nušiuręs liūtas vadovautų būriui, tirštai apsuptas gentainių? Net animaciniuose filmuose…

„Visą gyvenimą žiūrėjau į žodžius taip, lyg matyčiau juos pirmą kartą.“ Ernestas Hemingway’us Žodis yra galingas. Dažnai net galingesnis, nei esame linkę manyti. Žodžiai, anot mokslininkų Andrew Newbergo ir Marko Roberto Waldmano, yra kur kas daugiau nei priemonė mūsų mintims ir nuotaikoms išreikšti. Žodžiai gali keisti tai, kaip funkcionuoja mūsų smegenys. Šių mokslininkų teigimu, gali užtekti vienos trumpos frazės, kad pradėtų veikti mūsų genai, reguliuojantys stresą. Priešiški ir šiurkštūs žodžiai (pvz.: „kerštas“, „neapykanta“) gali paskatinti mūsų organizme išsiskirti specifines neurochemines medžiagas, sukeliančias nerimą. Savo ruožtu pozityvūs žodžiai („taika“, „meilė“ ir pan.) gali sustiprinti pažintines smegenų funkcijas, suaktyvindami kai kurias smegenų vietas. SKIRTUMAS TARP JUODA IR BALTA – VIENAS ŽODIS? Ar gali būti, jog žodis yra pakankamai galingas, kad darytų įtaką ne tik tam, kaip jaučiamės, bet ir tam, kaip elgiamės – net tuo atveju, kai negalime žodžių sąmoningai suvokti? Klasikiniame (ir vėliau daug kartų pakartotame) Johno Bargho, Marko Cheno…