Raktinis žodis

laimė

Rodoma

„Jei bendraudami su žmogumi tariamės galį priskirti jį tam tikrai kategorijai, niekada nepažinsime ir nepakeisime jo asmenybės – tos gyvybinės žmogaus dalies, kuri peržengia bet kokias kategorijas“. Irvin D. Yalom   Čarlzas Darvinas pastebėjo, kad gamtoje išlieka ne stipriausios ir net ne protingiausios rūšys, o tos, kurios geriausiai prisitaiko prie pokyčių ir bendradarbiauja. Vis tik, dažniausiai gyvūnai atstumia ir palieka nesveikus jauniklius, nes „žino“, kad jie vis tiek neišgyvens. Atrodytų, kad vaikų, kurie turi trūkumų, saugojimas yra išskirtinai homo sapiens (liet. išmintingo žmogaus) bruožas. Vis tik pavarčius žmonijos istorijos puslapius, pamatysime, kad vaikų su trūkumais išlikimą neretai lemdavo tėvų sprendimas. Laila Williamson tiki, kad ši elgsena – dėl genetiškai užprogramuoto siekio išlikti. Nuo senovės laikų vaiko likimas priklausė nuo valstybės ir tėvų požiūrio bei interesų. Pavyzdžiui, Senovės Spartoje daugelyje sričių įtaką turėjo valstybės užsibrėžtas tikslas: išlaikyti tvirtą, karinę valstybės sistemą. Todėl skatino auginti tik fiziškai sveikus, stiprius ir greitai besimokančius…

Kažkur tarp kalėdinių dekoracijų, tuščių kalbų ir nutrūktgalviško skubėjimo kartais pasiklysta šventinė nuotaika. Padėkime ramybei, džiaugsmui ir meilei vėl rasti kelią į mūsų namus. Kai lapkritį visi prekybos centrai pasipuošia seniais besmegeniais, blizgučiais ir žaliaskarėmis, suprantame, kad kelio atgal nebėra. Nuo šiol parduotuvėse gros tik kalėdinė muzika, kepyklos pakvips imbieriniais meduoliais ir spanguolių kisieliumi, vaikai ims repetuoti eilėraščius, o jūs kaip ir kasmet susidarysite ilgą dovanų ir darbų sąrašą. Prieš akis laukia desperatiškas paskutinės akimirkos dovanų pirkimo maratonas, kai vaikščiosite iš parduotuvės į parduotuvę, vildamiesi rasti geriausią dovaną anytai, vyrui ar seniai matytai draugei. Prie šventinio stalo eilinį kartą susiginčysite su giminaičiu dėl politikos, o įmonės vakarėlyje padauginę šampano pasakysite kolegoms, ką apie juos iš tikrųjų manote. Praėjusias šventes jums primins aptirpusios kalėdinės žvakės, nereikalingos angeliukų statulėlės sandėliuke ir gerokai ištuštėjusi banko sąskaita. Tačiau šis scenarijus gali būti kur kas linksmesnis. Keli patarimai šventinei nuotaikai susigrąžinti Įveskite naujas tradicijas. Nieko…

Regis, muzikantas Frankas Zappa klydo teigdamas: „Tiek daug knygų, tiek mažai laiko.“ Kaip rodo naujausias tyrimas, knygų skaitymas gali pridėti net dvejus papildomus gyvenimo metus. Becca R. Levy su kolegomis analizavo 12 metų trukusio tyrimo duomenis, kuriame dalyvavo daugiau nei 3,6 tūkst. 50 metų ir vyresnių asmenų. Nustatytas įdomus ryšys – kuo daugiau žmogus skaitydavo knygų, tuo ilgiau gyvendavo. Apskaičiuota, kad asmenys, kurie per savaitę skaitymui skirdavo 3,5 valandos, turėjo 17 proc. mažesnę tikimybę numirti per ateinančius 12 metų, o daugiau nei 3,5 valandos skaitę senjorai – net 23 procentais. Knygų mėgėjai vidutiniškai išgyvendavo dvejais metais ilgiau nei neskaitantys asmenys. Pastebėta, kad daugiausia knygas skaitė moterys, išsilavinę ir pasiturintys asmenys. Nors žurnalus ir laikraščius skaitę tiriamieji taip pat gyvendavo ilgiau nei išvis neskaitantys žmonės, knygų poveikis buvo stipresnis. Neaišku, kodėl knygos turi tokią didelę įtaką mūsų ilgaamžiškumui, tačiau mokslininkai spėja, kad skaitymas teigiamai veikia mūsų smegenis. A. Bavishi, M. D.…

Turtingesnių šalių gyventojai yra labiau patenkinti savo gyvenimu, bet turi mažesnį gyvenimo prasmės jausmą nei neturtingų valstybių piliečiai. Tokių išvadų prieita išanalizavus 2007 m. „Gallup World Poll“ apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 140 tūkst. žmonių iš 132 valstybių, duomenis. Dalyviai šalia klausimų, susijusių su jų pasitenkinimu gyvenimu, papildomai atsakė dar į du: „Ar jaučiate, kad jūsų gyvenimas yra prasmingas?“ ir „Ar religija vaidina svarbų vaidmenį jūsų gyvenime?“ „Amerikiečiai, kurie yra patenkinti savo gyvenimu, taip pat jaučia ir gyvenimo prasmę“, – teigia tyrimo vadovas Shigehiro Oishi. Tačiau giliau pažvelgus į socialinį lygmenį išryškėjo kitokios tendencijos. Pastebėta, kad labiau pasiturinčiose valstybėse žmonės yra labiau išsilavinę, turi mažiau vaikų, daugiau vadovaujasi individualistinėmis nuostatomis, palyginti su neturtingomis šalimis. Visi šie veiksniai yra siejami su didesniu gyvenimo pasitenkinimu, tačiau mažesniu gyvenimo prasmės jausmu. Mokslininkų manymu, religija atlieka svarbų vaidmenį: pasiturinčių valstybių gyventojai yra ne tokie religingi, jie teigė jaučiantys mažiau prasmės gyvenime, o savižudybių skaičius…