Padėk sau

Teiginiai, prognozuojantys sėkmę

Žmonės, kuriuos lydi sėkmė ir kuriems nesiseka, į tuos pačius klausimus ir teiginius atsako skirtingai. Sužinokite, ar esate pakeliui į fortūną ir ką daryti, kad prie jos priartėtumėte.

Į klausimą, ar jums sekasi, dauguma sugebėtų atsakyti. Tuomet liktų tik suskaičiuoti, kiek tarp manančiųjų, kad juos lydi sėkmė, yra vyrų bei moterų, žmonių su vienokiu ar kitokiu išsilavinimu, skirtingos šeiminės padėties ir t. t. Jei apklaustųjų būtų pakankamai daug, gautume vidutinį, statistinį sėkmės lydimo žmogaus portretą. Palo Alto universiteto psichologai taip ir padarė. Paaiškėjo tai, ką buvo galima nuspėti ir be tyrimo. Pasisekimą pelnę žmonės yra optimistai, geros sveikatos, sukuria darnesnę šeimą, turi neblogas pajamas ir statusą visuomenėje.

Kiek įdomesni buvo duomenys apie jų asmenines savybes. Suprantama, kad jie pasitiki savimi, pozityviai žvelgia į ateitį ir sugeba bendrauti su kitais. Gal todėl, kad jiems sekasi, jie yra linksmi bei kūrybiški. O gal jiems sekasi todėl, kad turi humoro jausmą ir yra linkę išbandyti ką nors nauja?

Galima skirtingai vertinti priežastis, tačiau abejonių nekelia faktas, kad jie sugeba kūrybiškai pažvelgti į užduotis ir aklai nesivadovauja instrukcijomis. O jų priešingybė – žmonės, jautę, kad jiems nesiseka, buvo įsitempę, nerimaujantys ir linkę itin tiksliai vykdyti, kas jiems skirta.

Vieno eksperimento metu grupei tiriamųjų, sudarytai iš „sėkmingųjų“ ir „nesėkmingųjų“, užduodama suskaičiuoti nuotraukas storame, beveik šimto lapų, laikraštyje. Antrajame specialiai parengto laikraščio puslapyje išspausdintas didelis skelbimas, kuriame parašyta, kad šiame laikraščio numeryje yra 260 nuotraukų.

„Sėkmingieji“ pamato skelbimą, pasidžiaugia eksperimentatoriaus humoru ir praneša atsakymą, o „nesėkmingieji“ atidžiai skaičiuoja nuotraukas. Skelbimo jie nepastebi, jie kruopščiai vykdo užduotį, t. y. skaičiuoja nuotraukas, o į skelbimus žiūrėti jiems juk niekas neliepė.

Taigi sėkmė nelanko tų, kurie dėl nerimo, nepasitikėjimo savimi ir savo nuojauta neieško naujų galimybių bei sprendimų.

Automatinės mintys

„Sėkmė – ne palankių aplinkybių sutapimas, o gebėjimas jomis pasinaudoti“, – sakė senovės Kinijos filosofas Lao Czi. Kaip tai padaryti? Kaip į aplinkybes reaguoja sėkmės lydimas žmogus?

Aplinka įvairiais būdais diktuoja mūsų elgesį ir jausmus. Sustojame užsidegus raudonai šviesai, protestuojame prieš neteisybę, džiaugiamės pagirti. Aplinka turi būti suvokta ir įvertinta. Kartais apie kurį nors įvykį tenka ilgai mąstyti, o kartais ne. Pavyzdžiui, išvydus raudoną šviesoforo signalą, sprendimas sąmonėje šmėsteli itin greitai.

Greitai šmėsteli ir atsakas į daugelį kitų poveikių. Šis spartus, dažnai net nesuvoktas mąstymas remiasi asmeninėmis vertybėmis. Jis yra pokalbio, kurio metu žmogus kalbasi su pačiu savimi, dalis. Paprastai tokios mintys nuolat kartojasi, todėl dažnai lemia mūsų savijautą ir emocijas.

Suvokti savo automatines mintis nėra lengva. Jas perprasti gali padėti psichologas, nors kartais pakanka ir didesnio dėmesio sau pačiam.

Jei, pavyzdžiui, mergina pasitiki savimi ir yra geros nuomonės apie savo išvaizdą, išgirdusi vaikino komplimentą, ji galvoje sukurs automatinę, t. y. visapusiškai neįvertintą, mintį, kad ji šio komplimento verta, ir apsidžiaugs, kad dar vienas vaikinas įžvelgė jos pranašumus. Jei, pavyzdžiui, ji nepasitiki savimi ir yra blogos nuomonės apie savo išvaizdą, išgirdusi komplimentą, ji automatiškai pamanys, kad šio komplimento neverta, ir įvertins vaikiną kaip gašlų suvedžiotoją, ketinantį tik pasinaudoti ja.

Du teiginiai, parodantys, kad jus lydi sėkmė

Automatinės mintys gali būti nesunkiai atskleistos. Tam tereikia įsivaizduoti įvairias situacijas ir išsiaiškinti, kokią pirmąją mintį jos sukelia. Jau minėtos „sėkmingųjų“ ir „nesėkmingųjų“ grupės taip ir buvo ištirtos. Jūs galite panašų eksperimentą atlikti su savimi. Tereikia pagalvoti, kokių minčių sukels paryškinti teiginiai.

Gyvenimas yra džiugus.

Tie, kuriems sekasi, pajus, kad ir patys jaučia džiaugsmą. Jie laukia džiaugsmo ir pritarimo, o bet kokią kliūtį suvokia kaip iššūkį.

Tiems, kurie buvo priskirti „nesėkmingųjų“ grupei, toks teiginys atrodė kvailas. Jie jautė, kad gyvenimas sunkus, kupinas problemų, kad teks sunkiai dirbti ir aukotis, jei norės ką nors gera patirti. Jie pritaria minčiai, kad kas šiandien juokiasi, tas rytoj verks.

Aukščiau bambos neiššoksi.

Tie, kuriems sekasi, tiki, kad likimas siūlo begalę pasirinkimų. Jie nesvarsto, kiek gali iššokti. Jiems įdomu kaskart pabandyti pasiekti maksimumą.

Tie, kuriems nesiseka, jaučia, kad jiems daug ko trūksta: grožio, išsilavinimo, finansinės paramos, todėl jie įsitikinę, kad jiems negali pasisekti. Jie atsisako patrauklaus pasiūlymo, nes mano, kad negali būti taip gerai, kaip atrodo, čia turėtų slypėti kažkokia klasta.

Jeigu pamėgintume objektyviai įvertinti visus parašytus teiginius, pastebėtume, kad ir sėkmingos, ir nesėkmingos automatinės mintys gali būti vienodai lengvai įrodomos. Tačiau, apsisprendus įrodyti sau, kad gyvenimas gali būti sėkmingesnis, tikimybė, kad jis toks ir bus, smarkiai išauga.

Ką daryti su sėkme?

Kartais pasiseka ir tiems, kuriems ilgai nesisekė. Kartais pralaimi ir tie, kuriuos lydi sėkmė. Kas įvyksta po to? Į šiuos klausimus atsakyti nėra paprasta, nes keblu išmatuoti sėkmę ir nesėkmę.

Nebent ją matuotume… pinigais. Tada sužinosime, ką daro „sėkmingieji“ ir „nesėkmingieji“, jei staiga pagerėja jų finansinė padėtis. Netgi sužinome, kaip nusipirkti daugiau laimės. Juk nemažai žmonių save apdovanoja ar guodžia pirkiniais. Patyrę sėkmę, jie bando dar labiau sustiprinti džiugesį, apsilankydami batų, drabužių, gėrimų, technikos ar net automobilių parduotuvėje. Beje, nusivylę mylimuoju, santuoka ar darbu, neretai daro tą patį. Ar tikrai apsipirkimo metu pasijuntama geriau? Psichologas Thomas Gilovichius pabandė išsiaiškinti, kaip pinigus leidžia pasisekimą pelnę žmonės.

Paprastai pinigus galima išleisti keturiais būdais: įsigyti daiktų (naujo modelio mobilųjį telefoną, madingą drabužį), nusipirkti įspūdžių (bilietą į koncertą, atostogų kelionę), nusipirkti patirtį (lankyti kursus, gauti psichologo konsultaciją) arba padovanoti juos kitiems (skirti labdarai, paremti vargstantį giminaitį). Antrasis ir trečiasis pinigų išleidimo būdas gana artimi, nes, tarkim, kelionė į Tailandą – tai ir nauja patirtis, o bandymas išmokti važiuoti dviračiu ar pilotuoti lėktuvą – tai ir nauji įspūdžiai.

Apibendrinant šio tyrimo rezultatus, galima pasakyti, kad pirmasis ir veikiausiai populiariausias būdas išleisti pinigus suteikia mažiausiai ilgalaikės laimės ir mažiausiai būdingas žmonėms, kurie mano, kad jiems sekasi. Suprantama, kodėl. Daiktai susidėvi, atsibosta, o prisiminimai pertvarkomi taip, kad atmintyje išlieka ryškiausi. Kadangi už juos sumokėta, tikėtina, kad jie bus ir geri. Be to, patirtis ir įspūdžiai leidžia užmegzti ir sustiprinti ryšius su kitais, o prabangūs daiktai neretai sukelia pavydą ir tuos ryšius net ardo.

Įdomiausias pinigų, atiduotų kitiems, poveikis laimei ir sėkmei. Apklausos patvirtina, kad tie, kurie per šventes perka dovanas kitiems, o ne sau, yra laimingesni. Tačiau, kodėl taip yra, nepaaiškina.

Galimas atsakas slypi neurofiziologinių tyrimų duomenyse. Smegenų skenavimas parodė, kad nemažos dalies tiriamųjų kai kurie smegenų centrai vien įsivaizduojant, jog savi pinigai atitenka labdarai, suaktyvėja. Svarbu, kad šie centrai yra šalia centrų, atsakingų už malonumą. Taigi ar skaniai pavalgysime, ar padėsime varguoliui – pajusime panašų teigiamą išgyvenimą.

Atsakykite į klausimą: „Kaip išleistumėte netikėtai gautą tūkstantį eurų?“ Į šį Vilniuje jaunimui (iki 35 metų) užduotą klausimą 67 proc. apklaustųjų atsakė, kad pirktų daiktus, 21 proc. už šiuos pinigus pramogautų, 9 proc. bandytų ko nors išmokti, o likusieji dalį pinigų skirtų labdarai. Tų pačių žmonių teirautasi, ar jiems sekasi. Atsakymų statistika patvirtino tą patį dėsningumą, kuris buvo nustatytas tiriant visai kitus žmones, turinčius visai kitokią patirtį ir gyvenančius kitoje šalyje – JAV. Sėkmės lydimi žmonės atsakė, kad bandytų ko nors išmokti ar skirtų pinigus paremti tiems, kuriems sekasi prasčiau.

Jums gali būti įdomu

Komentuoti