Kiekvienas žmogus turi unikalų santykį su laiku. Sužinokite, kokiame laike – praeityje, dabartyje ar ateityje – gyvenate ir ką iš to galite išmokti.

Asmens santykį su laiku tiria nauja psichologijos šaka – temporistika. Rusų psichologas Aleksandras Latyševas ją sukūrė remdamasis žymaus egzistencinės filosofijos atstovo Nikolajaus Berdiajevo darbais. Skirtingi žmogaus požiūriai į laiką vadinami laiko pozicijomis, padedančiomis suvokti save pasaulyje ir savo santykį su laiku. Perskaitykite visas laiko pozicijas ir atraskite, kurios geriausiai apibūdina jūsų asmenybę. Pasirinkite po vieną aprašymą iš dabarties, praeities, ateities bei amžinybės ir perskaitykite jums skirtus patarimus. Jei suvoksite, kad esate įstrigę kurioje nors konkrečioje situacijoje, pažiūrėkite, ką dėl to aukojate. O jei kankina nerimas ir graužatis, paklauskite savęs, ko tai jus moko.

Praeitis: KAS AŠ ESU?

  1. Autorius

Žmonėms, kurie laikosi šio požiūrio, svarbu po savęs palikti pėdsaką, tapti istorijos dalimi, turėti ką papasakoti anūkams. Atsakydami į klausimą „Kas aš esu?“ tokie asmenys teigia: „Aš esu tai, ką iš savęs padariau.“ Jie labiausiai vertina savo poelgius, o ne aplinkybes. Taip atsiranda išdidus posakis: „Aš pats susikūriau savo gyvenimą.“

  1. Metraštininkas

Metraštininkai praeitimi naudojasi kaip instrumentu. Jie prisimena tai, kas buvo, rašo dienoraštį ir, nuvykę į kokią nors šalį, viską fotografuoja. Išorinių aplinkybių galią jie pripažįsta teigdami: „Mane formavo mano aplinka.“ Praeities įvykius naudinga prisiminti tam, kad prajuokintų draugus įdomia istorija, pasinaudotų močiutės kulinariniu receptu ar išmintingu senelio posakiu. Praeitis – tai metraštis, į kurį kreipiamasi naudingos informacijos.

Ką svarbu žinoti, atradus save vienoje iš šių pozicijų?

Jums neblogai sekasi matyti savo gyvenimo įvykius, stebint juos tarsi iš šalies. Greičiausiai mėgstate rašyti dienoraštį, kurį paskui perskaitote. Ko gero, turistinėse kelionėse ne tiek paneriate į naujus potyrius, kiek nuolat fotografuojate, kad vėliau peržiūrėtumėte įamžintas akimirkas. Po įvairių nemalonių įvykių ilgai viską permąstote ir negalite užmigti.

Pagalvokite, ar pakankamai aktyviai gyvenate šiandien, šiame momente? Ar neatsitinka taip, kad fotografuodami tai, kas dabar yra priešais jus, nesimėgaujate, nes skubate pervesti tai į praeities įvykių archyvą?

Paeksperimentuokite – kurį laiką nustokite fotografuoti ir užrašinėti, tiesiog įsijauskite į savo kūniškus pojūčius: ką dabar matote, girdite, užuodžiate, jaučiate savo kūne? Tai gali jums suteikti momento unikalumo jausmą.


Straipsnio tęsinį skaitykite naujausiame žurnalo „Psichologija Tau“ numeryje.

Jums gali būti įdomu

Parašykite atsiliepimą