Naujas numeris

Toksinės informacijos pasninkas

Bandydami aprėpti daugiau informacijos, nei mūsų smegenys geba apdoroti, rizikuojame patirti informacinę ir emocinę perkrovą.

Valgome vidutiniškai triskart per dieną, o informaciją vartojame nuolat, tad tikimybė apsinuodyti žodžiais ar vaizdais didesnė nei maistu. Straipsniai, laidos, filmai, socialinių tinklų turinys, pokalbių temos, artimųjų nusiteikimas ir pastabos veikia mūsų nuotaiką, pasitikėjimą savimi ir gyvenimo kokybę apskritai, tačiau, net tai suvokiant, nėra paprasta pakeisti informacijos vartojimo įpročius.

Pajutusi, kad ir mano aplinkoje nemažai informacinio triukšmo, siekdama greitesnio rezultato ir nuoseklesnio darbo su savimi, išbandžiau devynių savaičių nuotolinę praktiką, kurios pagrindas buvo sąmoningas savo informacinio lauko stebėjimas ir keitimas. Pradžioje, pagaliau įsiklausius į savo ir aplinkinių žodžius, kritiškiau įvertinus temas, turinį ir jo formas, stebino negatyvumo mastai: skundai, dejonės, paskalos, nuoskaudos, nusivylimas, panika, perteklinis dramatizavimas ir t. t. Pykau ant savęs dėl bevertei ar manipuliatyviai informacijai švaistomo laiko ir ant visų, kurie nemąsto, ką kalba, rašo ar kitaip transliuoja. Norėjosi mokyti, patarti, įkvėpti. Tik vėliau suvokiau, kad kiekvienam savas laikas, o toksiškos informacijos poveikis mums priklauso ne tik nuo jos kiekio, bet ir nuo to, kaip į ją reaguojame: priimame kaip normą ar kvestionuojame, atsakome pykčiu ar nusišypsome, leidžiamės į smulkmenas, ar nutraukiame apkalbas, nesiveliame į intrigas. Pasaulis vieną dieną netaps rožinis, bet, ar prisitaikysime netvarkoje, ar kasdien stengsimės susikurti jį gražesnį, priklauso tik nuo mūsų.


Straipsnio tęsinį skaitykite “Psichologija Tau” rugsėjo spalio numeryje.

Jums gali būti įdomu

Komentuoti