Net jei ir nesate ekspertas, tikriausiai nesunkiai atskirtumėte gerą vyną nuo blogo. Ar bent jau raudoną nuo balto. Ne visai, – rodo tyrimai. Skonio suvokimas priklauso ne tik nuo gėrimo kokybės, bet ir nuo įvairių psichologinių faktorių.

Raudonoje šviesoje vynas skanesnis

Kaip manote, ar skirtinguose restoranuose geriamo to paties vyno skonis toks pats? Nors vyno skonis neturėtų pakisti, žmonės jį suvokia skirtingai ir tai priklauso nuo aplinkos apšvietimo. Jei restorane vyrautų rausva šviesa, vynas jums atrodytų skanesnis nei geriamas melsvoje aplinkoje. Prie tokių išvadų priėjo Vokietijos mokslininkas Danielis Oberfeldas-Twistelis.

Prieš ragaudamas vyną išgirkite

Mums rūpi ekspertų nuomonė, kurie vynai skaniausi. Taip norime įsigyti geriausią produktą ir dažniausiai liekame nenusivylę. Iš dalies tai kritikų nuopelnas – jie puikiai sugebėjo atpažinti skonių pastelę. Tačiau vyno skonį lemia ir mūsų pačių nusiteikimas. Michaelis Siegristas atliko įdomų eksperimentą. Tyrimo dalyviams buvo duodama degustuoti argentinietiško vyno „Clos de Los Siete Mendoza“, kurį žymus vyno kritikas Robertas Parkeris įvertino 92 balais iš 100. Vieni degustatoriai prieš ragaudami vyną buvo informuoti apie puikų šio gėrimo įvertinimą, kitiems sumeluota, kad vynas gavo tik 72 balus. Dar kita grupė gavo šią informaciją po vyno degustavimo ir įvertinimo. Kaip parodė rezultatai, žmonės, kurie iš anksto žinojo apie puikų vyno balą, jį įvertino kaip skanesnį nei kitos grupės. Be to, iš visų grupių jie buvo linkę už jį sumokėti daugiausiai. Regis, geriau svečiams iš anksto išgirti vyną, kad jis jiems atrodytų dar skanesnis.

Sunkesnis butelis – brangesnis gėrimas

Įprasti vyno buteliai yra 750 ml. talpos. Vis dėlto žmonės linkę manyti, kad sunkesni buteliai yra brangesni ir į juos pilstomas tauresnis vynas, – rašoma žurnale „Food Quality and Preference“. Butelio svoris buvo reikšmingas paprastų vartotojų skonio suvokimui – vyną vertinantiems ekspertams tai dažniausiai neturėjo jokios įtakos. Tyrimo autoriaus Charleso Spence‘o teigimu, svoris neretai turi įtakos ir kitų produktų suvokimui – kuo sunkesnis, tuo geresnis. Vyno atveju tokia asociacija kyla tikriausiai dėl to, kad senovėje brangesni vynai buvo pilstomi į storesnio stiklo tarą siekiant apsaugoti nuo sudužimo. Taurės svoris taip pat gali padėti apgauti skonio receptorius. Jei gersite iš sunkesnės taurės, gėrimas atrodys daug gardesnis.

Tas pats vynas – skirtingi vertinimai

Kokį vyną labiau mėgstate – pigų ar brangesnį? Daugelis žmonių rinktųsi pastarąjį variantą, manydami, kad brangumas atspindi kokybę. Kaip parodė Stanfordo universtiteto mokslininkų tyrimas, brangų vyną geriančių žmonių smegenyse aktyvinamos už malonumą atsakingos sritys. Tiriamieji ragavo tą patį vyną. Vieniems pasakyta, kad šis gėrimas kainuoja 45 JAV dolerius, kitiems – 5. Nors vynas buvo vienodas, „brangesnį“ vyną gėrusi grupė jį įvertino kaip daug skanesnį nei dalyviai, manę, kad geria pigų gėrimą. Tai neblogas triukas, norint pavaišinti svečius ypatingu vynu – tereikia pasakyti, kad jis yra brangus ir išskirtinis. Tyrimo autorės Babos Shiv teigimu, kaina ne tik parodo produkto kokybę, bet ir gali ją paveikti.

Pirmas laimi?

„Tai, kokį vyną pasirinksite, priklausys ir nuo to, kokiu eiliškumu jį ragausite“, – teigia mokslininkė Pauline Rodero. Eksperimento dalyviai ragavo 2, 3, 4 ar 5 skirtingus vynus, patiekiamus atsitiktine tvarka. Po šios užduoties dalyviai turėjo pasakyti, kuris vynas jiems patiko labiausiai. Iš ragavusiųjų du vynus didžioji dauguma (70 proc.) rinkosi pirmąjį vyną. Kai pasirinkimas buvo didesnis, dauguma dalyvių vis tiek rinkosi pirmąjį variantą, nors jų dalis buvo ir mažesnė (50 proc.). Įdomu, kad vynų ragavimo eiliškumas veikė ir ekspertų pasirinkimą. Pavyzdžiui, iš ragavusiųjų du vynus pirmąjį variantą rinkosi net 80 proc. vyno kritikų, iš ragavusiųjų tris – 65 proc. Tačiau kai buvo patiekti 5 vynai, situacija šiek tiek pasikeitė – pirmąjį variantą rinkosi tik 25 proc. ekspertų, o paskutinį – 40 proc.

 

Parašykite atsiliepimą